Ar bandėte nors kartą įsivaizduoti save pasaulyje vienui vieną? Išaušta diena, kai tu išeini pro duris su nedideliu lagaminu, keliais pinigėliais sąskaitoje, nedidele, bet gana skausminga gyvenimo patirtimi ir… neturi kur eiti. Kuriam laikui valstybė tau parūpina bendrabučio kambarį, protingi dėdės ir tetos tave moko įvairių dalykų, tačiau tu jiems rūpi mažiau nei iškritęs ar tirpstantis sniegas. Jei būdamas išdidus ir optimistas gali visiems šypsotis ir laidyti sąmojus, idant atrodytum nerūpestingai laimingas, tai net užklupus (ne)paprastam peršalimui, kai negali pakilti iš lovos ir už puodelį šiltos arbatos ar paguodžiantį žodį kažin ką atiduotum, atsiduri ties riba… Tu esi vienui vienas. Net ir paskambinti  nėra kam, nes visi turi savo gyvenimus, savo artimus žmones ir tu jiems terūpi mažiau nei iškritęs ar tirpstantis sniegas…

Taip atrodo dažno vaiko, užaugusio globos įstaigose, pirmieji žingsniai, sulaukus pilnametystės. Pasisekė tam, kuris turi giminių, su kuriais palaiko ryšį ir draugiškus santykius, o jei ne? Ką mes galime ir privalome pakeisti, kad žmogus tarp žmonių nesijaustų vilku?

Daugiau nei 3500 vaikų laukia šeimos

Valstybėje vykdomos pertvarkos neaplenkia ir mūsų rajono. Lietuva seka Vakarų Europos pavyzdžiu ir siekia įvykdyti vaikų globos sistemos pertvarkas, kuriomis bus mažinama priklausomybė nuo institucinės globos. Stengiamasi kuo daugiau vaikų išlaikyti šeimose ir bendruomenėse. Kadangi šios sistemos žingsniai – kompleksiniai, tad ir ėjimas link tikslo gana įvairialypis: nuo piliečių švietimo įvaikinimo klausimais iki laipsniško globos įstaigų naikinimo ir budinčių globėjų etatų steigimo. Pirmieji žingsniai link pertvarkos pradėti ir Ignalinos rajone. Vieni jų – vaikų globos įstaigų specialistų susitikimai su rajono bendruomenėmis.

Apie vaikučių globą, įvaikinimą, ir kur kas mažiau sudėtingą (tiek patiems vaikams, tiek jų suaugusiems draugams) savanorišką vaiko globą (svečiavimosi) programą rajono gyventojus informuoja Didžiasalio vaikų globos ir socialinės paramos šeimai darbuotojos, atestuotos GIMK mokytojos Irena Rakštelienė ir Žaneta Meidūnienė. Su moterimis susitikome Vidiškių kultūros centre, kur ir vyko bendruomenei skirtas susitikimas.

Rajone veikia dvi įstaigos (Didžiasalyje ir N. Daugėliškyje), kuriose globojami vaikai, dėl įvairių priežasčių negalintys gyventi savo biologinėse šeimose. Kiekvienoje šių įstaigų gyvena per dvi dešimtis vaikų (skaičius kintantis). Paradoksalu, tačiau, specialisčių teigimu, vienetai yra vaikų, kurie čia patekę dėl to, jog yra tapę našlaičiais. Didžioji dalis vaikų turi savo tėvus ar bent vieną iš jų. Tuo tarpu bendrai Lietuvoje yra 5 kūdikių namai, kuriose gyvena apie 500 kūdikių, 93 vaikų namai, kuriuose gyvena daugiau nei 3 tūkstančiai vaikų.  2015 m. buvo įvaikinta kiek daugiau nei pusantro šimto vaikų. Valstybė globėjams ir įtėviams moka 152 eurų globos išmoką, papildomas išmokas moka ir savivaldybės, tačiau jos dydis priklauso nuo kiekvienos savivaldybės sprendimo.

Teisė augti šeimoje

Vargu ar įmanoma suvokti vaiko meilės ir dėmesio troškimo didybę. Globos įstaigų pateikti faktai tiesiog pribloškia. Biologinių tėvų išsižadėti, pamesti ir apleisti bei apgaudinėjami vaikai, nepaisydami tėvų atšiauraus elgesio, abejingumo, siekia jų mielės patys. Mums įprasčiau, kai tėvai visomis išgalėmis rūpinasi vaikais, o štai globos įstaigose vaikai taupo savo pinigėlius, paskui savo rankomis iš nupirktų medžiagų gamina, ar tiesiog ką nors mielo perka savo tėvams, artimiesiems. Vaikai nori mylėti ir būti mylimi. Rodydami dėmesį patys, jie to dėmesio tikisi sulaukti ir iš suaugusiųjų.

„Sunku būti laimingu vaiku, jeigu šalia nėra suaugusiojo, kuris gali tavimi pasirūpinti, priglausti, paguosti bei nušluostyti ašaras, jeigu nėra tėvų, kurie padėtų išsipildyti norams ir svajonėms. Visi vaikai yra svarbūs. Tik mes, suaugusieji,  jiems galime sukurti saugią aplinką ir padėti užaugti pilnaverčiais žmonėmis. Galime daug diskutuoti apie vaikų teises, bet negalime nuginčyti pačios svarbiausios jų teisės – augti šeimoje. Laikausi nuostatos, kad globotinių integravimas į globėjų šeimas palengvintų socializacijos procesą, padidintų galimybes tėvų globos netekusiems vaikams sėkmingiau kurti tvirtas šeimas, konstruoti šeiminius santykius.

Pažįstu daug  įvairaus amžiaus vaikų, gyvenančių vaikų globos namuose, turinčių didžiąją gyvenimo viltį – rasti tikruosius namus. Šie vaikai  ,,nešasi‘‘ su savimi didelį lagaminą gerų ir blogų prisiminimų, poreikių, svajonių bei savo gyvenimo istoriją“, – sakė I. Rakštelienė.

Savanoriška vaiko globa

Kalbėdamos apie vaikų globą ar įvaikinimą, specialistės akcentavo „svečiavimosi“ programą, kurią gali išbandyti kiekvienas iš mūsų ir kuri niekuo neįpareigoja žmogaus. „Svečiavimasis – tai pastovūs trumpalaikiai susitikimai su globos įstaigoje augančiu vaiku savaitgaliais, švenčių, vaiko atostogų metu ir pan. Net ir trumpalaikis svečiavimasis yra neįkainojama patirtis, kuri suteikia vaikui galimybę pajusti meilės, draugystės, santykių prasmę, savo paties vertingumą, gyvenimo skonį.

Jei norėtumėte priimti vaiką laikinai svečiuotis, jums tereikės Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikti kelis dokumentus (prašymą dėl vaiko išleidimo laikinai svečiuotis, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, medicininį pažymėjimą (forma Nr. 046/a) ir palaukti, kol skyriaus darbuotojai atliks jūsų tinkamumo priimti vaiką laikinai svečiuotis patikrinimą. Norintiems gauti daugiau ir konkretesnės informacijos, geriausia kreiptis į pačius Vaiko teisių pasaugos skyriaus darbuotojus“, – patarė Ž. Meidūnienė.

Turime ir konkretų pavyzdį. Birutė Trakymienė, pati dirbanti socialine darbuotoja su socialinės rizikos šeimomis Vidiškių seniūnijoje, 10 metų dalyvavo „svečiavimosi“ programoje. „Kaip šiandien prisimenu, mergaitei,  kurią vežėmės svečiuotis, tebuvo 8-eri metukai. Ji be jokių klausimų atsisėdo pas svetimus (mus) žmones į mašiną ir išvažiavo. Kuris vaikas taip galėtų? Aš tada buvau sukrėsta. Visko buvo per tuos metus: ir spyriojimųsi, ir pykčio, ir labai malonių ir gražių akimirkų. Tačiau labiausia džiaugiuosi, kad ši mergaitė, dabar jau pradėjusi savarankišką gyvenimą, žino, kad pasaulyje esame mes, ta šeima, kuri su ja draugavo 10 metų ir kuri jai bus atvira visą likusį gyvenimą. Neseniai buvo atvejis, kai dėl ligos ji buvo atvežta į gydymo įstaigą, tačiau dėl tam tikrų aplinkybių (nepasitvirtinus diagnozei) 3 val. nakties paleista į gatvę. Ji paskambino mums ir mes ją pasiėmėme. Ką ji darytų, jei neturėtų mūsų. Iki ryto viena šaltų lauke ant suoliuko? Apskritai, džiaugiuosi, kad ryžomės tapti artimi likimo nuskriaustam žmogučiui“, – sako B. Trakymienė.

Budintys globėjai – nauja praktika Lietuvoje

Dar viena naujovė – budintys globėjai. Ignalina, specialisčių teigimu, neskuba imtis gana sudėtingų procesų, nes tam reikia rimtai pasiruošti. Na, o štai Telšių r. savivaldybėje jau skatinama šeimas teikti savo namuose laikiną apgyvendinimą ir socialinę globą (rūpybą) laikinai tėvų globos netekusiems vaikams. Tuo siekiama, kad vaikai nebūtų apgyvendinami vaikų globos namuose, o šeimos būtų pasiruošusios priimti vaikus į šeimas ir užtikrinti jiems visokeriopos pagalbos suteikimą. Globėjui, norinčiam teikti tokias paslaugas, išmokama vienkartinė 300 Eur išmoka už kiekvieną kuriamą globos vietą. Išmoka skirta būtiniausiems daiktams įsigyti, aplinkai pritaikyti ir kitiems poreikiams tenkinti. Budinčiam globėjui mokama 0,5 MMA dydžio mėnesinė išmoka, kai šeimoje nebus globojamas vaikas, atostogų, atokvėpio ar ligos metu. Už kiekvieną šeimoje apgyvendintą vaiką atitinkamai bus mokamas 0,5 MMA dydžio atlygis globėjui iš savivaldybės biudžeto. Taip pat jis įgis teisę gauti išmokas, skiriamas globėjui už globojamą (rūpinamą) vaiką, iš valstybės biudžeto. Šeimoje vaikai bus globojami iki 6 mėn., o pagal situaciją – ir iki 1 metų. Šeimoje bus globojama nuo 1 iki 3 vaikų, išskyrus  atvejus, kai vaikai yra vienos šeimos nariai. Tai nauja praktika Lietuvoje.

Autorės nuotr.