Atrodo, kad Pusiaužiemį saulę išvydęs, nusigandęs ir ant kito šono apsivertęs barsukas buvo teisus – kol kas pavasariu dar nekvepia. Nors ilgalaikės prognozės – slidus ir ne itin patikimas dalykas, nes dažnai keičiasi, vis tik jos iki vasario vidurio dieną ir naktį piešia vien minuso ženklus, žada šalčio bangas ir iki -17, ir iki -22. Ar taip ir bus, patikrinsim savo kailiu…

Mokesčių inspekcija R. Karbauskio „Agrokoncerne“ nesurado jokių pažeidimų, nuomojant automobilį G. Kildišienės motinai, tad tai dar kartą patvirtina, kad tas subliuškęs skandalas buvo labiau išpūstas, nei realus. Tačiau buvusios Seimo narės žiniasklaida ramybėje dar nepalieka, vis kabinėjasi, net ir prie kailinių apykaklės pūko. Patiko, matyt, o ką, graži moteris…

Nors įprasta naujos valdžios ir Vyriausybės darbus vertinti tik po šimto darbo dienų (nors vertino dar net Vyriausybei nesusiformavus), šiai ribai artėjant pirmas įžvalgas internete paskelbė europarlamentaras, buvęs vienas iš liberalų lyderių A. Guoga. Jis rašo: „Esu racionalus žmogus. Man reikia aiškių kriterijų bet kokiam vertinimui. Manau, logiška būtų vertinti tris mūsų politinio gyvenimo sritis – lyderystė, tikslai ir požiūris į skaitmeninę realybę. Visus šiuos punktus „prie socdemų“ vertinau neigiamai. Neturėjome ambicingų tikslų, per vargus buvo išspaustas vos vienas kitas šalies augimui reikalingas sprendimas. Lyderystė buvo gana apgailėtina. Jos lygį, nuo kritimo žemiau grindų, palaikė tik Prezidentė. Savo reikmėmis valdžia buvo labai užsiėmusi. Nebuvo kada. Dabar – naujas etapas. Dar per anksti vertinti, bet mes vis tiek įvertinkim. Turime technokratinę Vyriausybę. Net aršiausi kritikai turi pripažinti, kad perspektyva nuteikia pozityviai. Turime (bent jau kol kas) gerą santykį tarp Prezidentūros ir Vyriausybės. O tai – daug geriau, nei nuolatinė konfrontacija ir bandymai pasimatuoti, kas kietesnis (…). Realūs darbai nepasidaro per dieną, savaitę ar mėnesį. Bet galime vertinti grūdus, kuriuos naujoji valdžia sėja į Lietuvos gerovės dirvą. O kur ne kur, jau ir nauji daigeliai matyti. Rimčiausiai šiame darže ūgtelėjo, mano dideliam džiaugsmui, tikslas sutvarkyti valstybinių įmonių betvarkę. Pradėta nuo paties stipriausio forto – „Lietuvos geležinkelių“. Fortas krito be didelio pasipriešinimo. Ir tai yra labai geras signalas, leisiantis imtis ryžtingų veiksmų ir kitose valstybinėse įmonėse (..). Ne kartą esu kalbėjęs, jei Lietuvos valstybės valdomos įmonės būtų ūkiškai tvarkomos, jų potenciali grąža kasmet šalies biudžetui galėtų būti 325 mln. eurų arba 3 kartus didesnė nei dabar. Labai tikiuosi, kad naujoji valdžia mato šį potencialą ir kad kova su betvarke nesibaigs tik valstybinių įmonių „galvų“ pakeitimu. Būtent čia galime rasti lėšų ir kitam naujosios valdžios tikslui, kuris, man atrodo, yra vienas svarbiausių – pensijų sistemos sutvarkymas taip, kad mūsų senjorai galėtų gyventi oriai (…). Skaitmeninė realybė. Čia norėčiau išskirti du momentus: technologinis švietimas ir inovacijos. Per visą savo aktyvų politinį laikotarpį kartojau, kad privalome vaikus nuo pat mažens supažindinti su technologijomis. Toks yra šiandieninis pasaulis. Visi verslai, visuomeniniai procesai, socialiniai reiškiniai vystomi technologijų pagalba. Todėl ignoruodami šį faktą ir, vietoj IT pamokų, vaikus mokydami dailyraščio, atimame iš jų konkurencingumą ateities pasaulio darbo rinkose. Pagaliau ledai pajudėjo. Naujoji Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė paskelbė gerąją naujieną. Ne tik bus atnaujintos vyresniųjų klasių mokinių IT mokymo programos, bet ir nuo pat žemiausių klasių technologinis švietimas įkels koją į mūsų mokyklų klases. Antras skaitmeninei realybei ir visos šalies gerovei svarbus momentas – ši valdžia suprato inovacijų svarbą ir jų atvedimo į Lietuvą būtinybę. Taip pat ir skaitmeninės rinkos potencialą ir tokio verslo perspektyvas. O tai jau yra kokiais 95 proc. geriau, nei praėjusios Vyriausybės santykis su modernaus pasaulio iššūkiais. Pagreitintos verslo steigimo procedūros ir lengvatinės verslo pradžios sąlygos. Ketinimai investuoti į žmogiškąjį kapitalą, ne tik į plytas ir betoną, tokiu būdu pritraukiant talentus (…). Norisi tik palinkėti Vyriausybei nesiblaškymo, koncentracijos ir nuoširdaus „sirgimo“ už Lietuvą. Tada, tikiuosi, ne tik po šimto dienų, bet ir po metų, ir po keturių galėsime taip pat pozityviai kalbėti apie 2016 m. lapkritį prasidėjusį naująjį Lietuvos gyvenimo ciklą…“

Šią savaitę kaimo paštams ir laiškanešiams išdalijome žadėtas ir antradienį MI skelbtas dovanas. Ne kažin kas, bet, kaip sakoma, mažos dovanėlės stiprina draugystę. Kalbėjomės su kaimų paštininkais. Visi sunerimę dėl paskelbtos pašto reformos, kai nebeliks kaimo paštų, o išmaniųjų (ateities) laiškanešių perspektyva kol kas labiau miglota, nei aiški. Išsiaiškinome ir vieną mums svarbų ir malonų dalyką. Žmonės išvažiuoja į užsienius, išeina į Anapilį, o MI prenumeratorių nemažėja. Atvirkščiai, kai kur net padaugėjo (Vidiškėse, Dūkšte, N. Daugėliškyje ir kitur). Paštininkų klausėme – iš kur, kaip? Atsakymas vienas – atsisakoma kito laikraščio prenumeratos ir pasirenkama MI. Tad kito laikraščio oficialiai (tik šeštadienio numeriuose) skelbiamas tiražas jau seniai neatitinka tikrovės, realus – apie 40 proc. mažesnis. Toks gyvenimas…

Rytoj didelė ir graži žiemos šventė Palūšėje. Ir diena žada būti protarpiais net saulėta. Ten laukia žuvų turgus, daugybė įvairių pramogų ir mažiems, ir dideliems. Pėsčiuosius veš ir parveš autobusai (žiūrėkite 1 psl.), tad susitikime 2017 m. mažojoje kultūros sostinėje – Palūšėje…

Gerų įspūdžių kupino savaitgalio!

Redaktorius