Sausio 28 d. Ignalinoje gyvenanti rašytoja Gintarė Adomaitytė bičiulius ir skaitytojus pakvietė į bibliotekoje surengtą kūrybos valandą „Pilnatis“. Jausmingas ir šiltas renginys buvo skirtas ir asmeninei rašytojos gyvenimo sukakčiai. Ji paskatino, kaip pati autorė sakė, perkratyti mintis ir stalčius, kuriuose  aptiko galbūt  primirštų įdomių dalykų, kuriais norėjo pasidalinti. Kūrybos ištraukas  kartu su autore skaitė diktorė ir skaitovė Irena Plaušinaitytė, VšĮ „meno bangos“ vadovas Marius Kaptavičius, muzika žodžius palydėjo kompozitorė ir pianistė Jūratė Baltramiejūnaitė.

Nuostabi kūrybos valanda buvo tarsi šviesus atokvėpis ir dvasios pakylėjimas į liūdno gerumo persmelktą ir be galo šviesų moters kūrėjos pasaulį. Klausytojui atvertos ir vaikystės durys, ir seno dvaro laike nuskendusios paslaptys, ir pati mistiškiausia pilnaties valanda. Valanda, kai laukiama patekant mėnulio, kai atgyja knygos ir žaislai, kai iš senų albumų lipa suknias pasikaišusios prosenelės… Sakoma, kad gero po truputėlį. Taip ir ši, tarsi tiksliai išmatuota,  akademinė meninio žodžio ir muzikos valanda prabėgo nepastebimai – kaip plunksnele per širdį kas perbraukė.

Rašytoją pasveikinusi ir už gražų renginį dėkojusi bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė bibliotekos savanorei, idėjų skleidėjai ir  projektų rengėjai Gintarei palinkėjo ilgų ir prasmingų kūrybos naktų Ignalinos baltajame name bei gražaus gyvenimo kelio. Daug gražių žodžių menininkei išsakė jos kūrybos gerbėjai, literatai, bičiuliai. Savo kūrybos darbus jubiliejaus proga dovanojo dalininkė Nijolė Trinkūnienė ir keramikė Aldona Jakubovskienė. Rašytoją pasveikinti atėjo savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis ir mero pavaduotojas Laimutis Ragaišis. „Esate puikus žmogus. Džiaugiamės, kad gyvenate Ignalinoje, kad jums čia gera, patogu, kad čia gimsta jūsų kūriniai…“ – sakė meras.

G. Adomaitytė pasakojo, kad Ignalina ją sužavėjo dar devintoje klasėje, kai čia atvažiavo į sporto stovyklą. Jau tada kilo mintis, kad norėtų tokiame mažame miestelyje gyventi. 1995 m. čia atvyko su literatų stovykla ir nuo tada kasmet vis atvažiuodavo, o prieš kelerius metus ir su visam apsigyveno jau seniai nusižiūrėtame name palei Ateities ir Atgimimo gatvių sankryžą. Jį ir dabar vadina baltuoju, nors po renovacijos spalva pasikeitė, bet širdy liko tas baltumas nors tu ką. Ignalinoje  ir oficialiai savo santuoką su ilgamečiu gyvenimo palydovu  Mariumi Kraptavičiumi įteisino. Kaip pati sakė, „nuėjome sau tyliai ramiai į Metrikacijos skyrių ir parėjome…“ Tiek čia to kelio – nuo namų gal pora šimtų metrų. Tiek pat ir iki artimiausio ežero Paplovinio, jo tiltu rašytoja taip mėgsta pereiti ir lyg kitame pasaulyje atsidurti – smėlėtų takelių pušynėlyje, kuriuo paėjus dar du ežerėlius suranda… Apie Ignaliną, jos gamtą, žmones ir gyvenimą baltajame name ir baltą katiną G. Adomaitytė labai gražiai parašė „Metų“ žurnale.

Daugiau apie G. Adomaitytę

Žurnalistė, prozininkė, eseistė bei vaikų literatūros tyrinėtoja Gintarė Adomaitytė gimė Kaune, 1957 m. sausio 30 d. Nuo devynerių metų rašytoja gyveno Vilniuje, kur baigė vidurinę mokyklą ir 1975 m. įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti žurnalistikos. Po studijų ilgą laiką dirbo įvairiuose laikraščiuose bei žurnaluose, tačiau 2008 m. atsisakė žurnalistės darbo ir atsidėjo kūrybai. 1996 m. tapo Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos, 2003 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos nare. 2001 m. jos apysaka „Laumžirgių namai“ buvo pripažinta geriausia metų knyga paaugliams. 2003 m. už pasakas rašytoja apdovanota V. Tamulaičio  premija, 2004 m. – Vaižganto premija už knygą „Kelio dulkės, baltos rožės“. 2006 m.  knyga „Gražuolės vaikai“ pripažinta reikšmingiausia Vaikų literatūros tyrinėjimų bei sklaidos knyga. 2007 m. rašytojai skirta Kultūros ministerijos premija už nuopelnus skaitymui. 2008 m. Gintarė Adomaitytė apdovanota Vaikų literatūros premija už nuopelnus populiarinant vaikų literatūrą.