Praėjusių penktadienį tikrai buvo pasiektas savaitės rekordas. O gal ir mėnesio, jei ne visų metų – per vieną dieną gauti 7 pranešimai apie galimą smurtą prieš vaikus.

Kiek tų pranešimų pasitvirtins – nežinia. Veikiausiai to niekada nesužinosime. Mūsų purvasklaida garsiai praneša apie menkiausią nusižengimą, kartais net ne nusižengimą, kartais taip tiesiog žurnaliūgoms pasirodo. O jeigu „įtarimai nepasitvirtina“ – tai ne sensacija. Tai netgi ne naujiena, tai, mano žurnaliūgos, niekam neįdomu.

Kažin, ar į tokius nusikaltimus – nusižengimus buvo įrašytas atvejis, kai vienoje mokykloje mokinys apipylė direktorių fekalijomis, sakant tiesiai – šūdais, ir direktorius nesusitvardęs vožtelėjo hiperaktyviam mokiniui per ausį.

Įdomiai ši naujiena buvo pateikta. Diktorius pranešė, kad toje mokykloje mokinys „esą“ apipylė direktorių fekalijomis, o direktorius mušė mokinį. Ir tai, ar mokinys buvo sumuštas, turėjo išsiaiškinti televizijos korespondentė. Mokinys esą apipylė, gal apipylė, gal ne, tai nesvarbu, o štai ar jis gavo į ausį – tai jau reikia aiškintis.

Netikėta diktoriui buvo žiūrovų apklausa – 94 proc. jų pasmerkė ne direktorių, o mokinį. Kaip dar nenuskambėjo žodžiai, kad žiūrovai palaiko prievartą prieš vaikus…

Užtat raginimai, įtarus, kad smurtaujama prieš vaikus, tuojau pat skambinti 112, netyla. Aišku, galima sakyti, kad po melagingo pranešimo policija viską išsiaiškins. Bet kai išgirsti, kad įtariamas smurtautojas uždarytas į areštinę… Laimei, pas mus dar tokių dalykų negirdėti. Bet jeigu „visuomenės nuomonė“ taip spaus policiją…

O tokią visuomenės nuomonę stengiasi formuoti purvasklaida. Prieš savaitę sakiau, kad žodis „dvasingumas“ tampa keiksmažodžiu, o didžiausias pasmerkimas – pasakyti „kaip sovietmečiu“. Per šią savaitę dvasingumas purvasklaidoje jau ne tik su sovietmečiu, bet ir su dabartine Rusijos politika sulygintas.

Štai R. Sadauskas-Kvietkevičius rašo, kad, išgirdęs apie dvasingumą, jis pirmiausia saugo piniginę. Atrodo, jam dvasingumas – kažkas tokio rusiško, susijusio su stačiatikybe ir separatistinėmis Donecko ir Luhansko liaudies respublikomis, ir būtent šitokį dvasingumą Lietuvoje, jo manymu, norėtų įdiegti tie, kurie apie jį kalba.

Nekreipti į tokius rašinius dėmesio? Bet turbūt ne veltui kai kas nori mus įtikinti, kad žodį „dvasinga“ galima vartoti tik kalbant apie Stačiatikių bažnyčią, ir, aišku, tik neigiama prasme, o Katalikų bažnyčia ir dvasingumas niekaip nesusiję?

Teigiantiems, kad rusai blogi, nes turėjo Staliną, o dabar turi Putiną, reikėtų žengti logišką žingsnį ir pasakyti, kad vokiečiai blogi, nes turėjo Hitlerį. Apie vokiečius taip kalbėti neteisinga, o apie rusus?

Beje, Stalino saulę saviškiai, lietuviai atvežė.

Teigiantys, kad sovietmečiu viskas buvo blogai, turėtų baigti sakinį ir pasakyti: ir lietuviai buvo blogi. Kaip kitaip, jeigu viskas buvo blogai, tai ir žmonės buvo blogi ir savo vaikus blogai išauklėjo, kad išaugo tokie, kokius šiandien turime.

O laisvoje Lietuvoje viskas yra gerai, bet iš kur tada imasi laisvėje gimę ir išaugę budeliai ir iškrypėliai?

O 112 telefonas skamba. Vakar kaimynas kaimynui grasindavo langus išdaužyti, šiandien – paskųsti, kad šis vaikų neprižiūri. Vakar paaugęs vaikelis sakydavo: tėvai, duok pinigų, kitaip užmušiu. Dabar jau sako: Tėvai, duok pinigų, kitaip į kalėjimą pasodinsiu.

Gerai, kad neturiu mažų vaikų. Manęs jau niekas nepaskųs. O jums tai negresia?