Jei ne redaktoriaus viršininkiškai griežtas žodis ir kolegės paraginimai, šis, kiek keistas, mūsų kolektyvo patirtimi ir žiniomis pagardintas tekstas, niekada nebūtų išaugęs į viešą informaciją, pateiktą skaitytojams. Tačiau tokios šventės, kaip Šv. Valentino diena, leidžia ir mums užklysti į paslapčių ir magijos kupiną meilės labirintą.

Norėti mylėti ir būti mylimam nėra jokia gėda ar nuodėmė. Tik gimęs kūdikis nesąmoningai tikisi ir laukia meilės bei dėmesio iš artimųjų. Žmogui augant ir bręstant bei formuojantis charakteriui, keičiasi  požiūris, poreikiai.

Kad meilė žmogui šiek tiek sumaišo protą – turbūt nelabai kas paneigs. O  situacijų dėl to kyla pačių įvairiausių: nuo smagiai komiškų, nuoširdžių iki šiurpą ir siaubą keliančių. Ir vis dėlto, kaip elgtis, kad jaustumeisi ir pats laimingas ir kitiems laimės suteiktum?

Kalbant ta tema, prisiminėme psichologus, kunigus bei būrėjus, užkalbėtojus, raganas ir kitus meilės žinovus.

Pradėsime nuo šiek tiek kraupokų, kažkiek keliančių šypsenas bet kartu ir daug ką apie mūsų visuomenę pasakančių faktų. Mūsų tyrimai rodo, kad ignaliniečiai labai noriai naudojasi būrėjų ir užkalbėtojų paslaugomis. Tiesa, reikia priminti, kad kadaise užkalbėtojų buvo kone kiekviename kaime, tačiau šiais laikais jų rajone belikę vos kelios. Apie Magūnų vienkiemyje ir Bėčiūnuose gyvenančias užkalbėtojas rašėme ir MI puslapiuose. Kad ir kaip tai atrodytų keista, tačiau ignaliniečiai (tiek moterys, tiek vyrai) naudojasi ir Švenčionėliuose, Svirkose bei Visagine gyvenančių užkalbėtojų, parapsichologių bei ateities prognozuotojų paslaugomis. Žinoma, juos veda įvairios problemos: depresija, nesėkmės, ligos bei labiausia – finansiniai rūpesčiai ir meilės paieškos. Kai tik žmogų užpuola viena nesėkmė po kitos, jis iškart galvoja apie prakeiksmus, o kad patvirtintų savo spėjimus, eina pas būrėjus ir pan.

Žinoma, kiekvienas užkalbėtojas ar būrėjas laikosi konfidencialumo, tačiau sutiktais gyvenime pavyzdžiais pasidalija.

Manoma, kad užkalbėtojos naudojasi dar 1559 m. sukurtomis maldomis, kurios perduodamos karta iš kartos. Kiek tame tiesos ir galios? Tiek, kiek jumyse yra tikėjimo ja, kiek stipriai jus (jūsų pasąmonę) paveiks jos įtaiga, tiek pokyčių ir sulauksite. Dažniausia užkalbėtojai „gydo“ nuo rožės, baimių, išgąsčio ir panašių negalavimų, dėl kurių mes negalime jaustis laimingi. Įtaigai sustiprinti užkalbėtojos naudoja vandenį, duoną, aguoną, druską, saldainius, degtinę. Užkalbėtojos teigia, kad lengviausia paveikti žmogų užkalbėta degtine. Jos paaiškinimo neturi, tiesiog daro tai intuityviai. Bet atsakymą turi vienas garsus rusų psichologas. Jo teigimu, išgėrus nors stikliuką, protas atsipalaiduoja, praranda budrumą, o tuo metu užkalbėta degtinė, kurios pagrindą sudaro vanduo, atmintyje išlaikiusi užkalbėjimo tekstą, akimirksniu patenka pas pasąmonę ir duoda jai atitinkamas komandas. Viskas paprasta. Gydymo sumetimais šis metodas labai puikus, bet štai kalbant apie meilę, iškyla pavojus. Jei vyras ar moteris nusižiūrėjęs savo antrąją pusę bandys prisiviliot tokiu būdu, tikrai nesidžiaugs. Užkalbėtojų teigimu, meilė yra natūraliai kylantis jausmas ir jo per prievartą niekada neiššauksi. Gali kokių nors „galių“ būdu galima žmogų „pririšt“ prie savęs, bet tai nebus meilė. Negana to, visi prievartiniai veiksmai turi šimtaprocentinę atomazgą: vietoj lauktos meilės ilgainiui išsikeroja neapykanta ir sveikatos sutrikimai.

Jei Ignalinos vyrai daugiau problemų turi verslo ir piniginiuose reikaluose, tai moterys paskendę meilės reikaluose. Ir kažkodėl galvoja, kad jėga padarys viską. „Atėjo laikas, kai žmonės nebegerbia užkalbėtojo nuostatų, nevertina užkalbėjimų galios. Mūsų tikslas – padėti žmonėms, mums perduotomis žiniomis turime naudotis sąžiningai, kad neprisišauktume bėdos patys, todėl bandome padėti žmogui atrasti atsakymus į juos neraminančius klausimus ir bėdas, bet „jėgos“ nenaudojame. Pasitaiko žmonių, su kuriais pabendravęs kartą kitą jau matai, kad jam reikia rimto psichiatro pagalbos, o ne maldomis dirbančio užkalbėtojo“, – sako Faina.

O štai užkalbėtoja Janė klausia: „Ką pasakyti moteriai, bebaigiančiai septintą dešimtį, kuri prašo užkalbėjimais ir magija už bet kokius pinigus padėti jai prisivilioti į sūnus tinkantį vyrą? Aš tiesiog ją išvijau. Tokiems žmonėms patarčiau pirmiausia susitvarkyti su savimi ir rasti kalbą pačiam su savimi, o tada ir norai bei svajonės taps protingi.“

Kad užkalbėjimais meilės neprisišauksime, jau supratome, o kaip gi būrėjai – kortomis spėjantys ateitį, ar Kūčių nakties spėjimai, o paparčio žiedas? Labai nuliūdinsiu, bet ateitį nuspėti ar matyti vizijose gali keli žmonės pasaulyje, kurie vienokiu ar kitokiu būdu išgyvenę „mirtį“ (komą, žaibo iškrovą ir pan., tokie kaip garsioji bulgarė Vanga). Visa kita – pasakos, deja, turinčios tik šalutinį poveikį. Ir tai jau įrodyta moksliškai. Pasišventęs psichologas ir ekstrasensas, pasitelkę įvairias metodikas,  eksperimentavo. Lengviausia patikrinti, ar atspėjai ateitį, bandant atspėti loterijos skaičius. Ilgas tyrimas parodė, kad neįmanoma. Vadinasi, ir ateities numatyti neįmanoma nei kortomis, nei virgulėmis, nei malkų skaičiavimu, nei šunų lojimu. Sakysite, kad jums teisingai išbūrė kokia nors Petrutė ar Onutė. Ne. Jai tiesiog pavyko išklausyti jus, išgirsti ir paveiksliukų pagalba interpretuoti galimą problemos baigtį. Jei jūs aklai patikėjote ir įtikėjote ta prognoze, jūsų pasąmonė pasistengs, kad taip ir įvyktų (nepaisant to, ar jums būrėja patarė ruoštis laidotuvėms, ar vestuvėms, jūsų pasąmonė įvykdys užsakymą). Jei jūs būrėjos žodžius praleisite pro ausis, tai jie ir teliks žodžiai, nieko bendro neturintys su jūsų ateitimi, nors ir pranašauta buvo jums. O šalutinis poveikis tas, kad būrėja mintimis bandė „prisijungti“ prie jūsų pasąmonės ir paliko ten jums nereikalingų „pėdsakų“, įnešė bereikalingo chaoso.

Dar vienas dalykas, į ką patarė atkreipti dėmesį Faina, yra populiaru žmogaus gyvenimą išskaityti delnų linijose. Tačiau ir čia ateitis nėra garantuota, mat keičiantis žmogaus gyvenimo būdui ir aplinkybėms, atitinkamai keičiasi ir linijos delnuose. Jei žmogus sugebės pakeisti nuostatas ir neužprogramuos savęs kažkieno spėjimams, prakeiksmams ir išorinėms įtaigoms, jis gali ne tik sutikti gyvenimo meilę, nors ji nebuvo išpranašauta, bet ir vietoj pažadėtų likusių 12-os gyvenimo metų pragyventi dar tris kartus tiek.

Na, o kaip gi gyvenimo ekspertai psichologai. Čia taip pat reikėtų būti atsargiems. Jei ant kabineto durų radote užrašą „Psichologas“, dar nereiškia, kad taip ir yra.

Praėjusių metų rudenį mūsų kolektyvui pasitaikė proga susipažinti su puikia psichologe, psichoterapeute, mentorystės eksperte, sąmoningumo bei naudingų įpročių trenere, Lietuvos įsisąmoninimu grįstos psichologijos asociacijos nare Egidija Talaliene. Žinovė vedė paskaitas apie moterų ir vyrų tarpusavio santykius, pristatė pagrindines taisykles, kurių derėtų laikytis, norint, kad šeimoje vyrautų harmonija. Paskaitų metų labiausia įstrigo psichologės pastebėjimas, kad daugiausia bėdų susikūrė pati žmonija, bandydama sutapatinti vyrus su moterimis, reikalaudama lygių teisių, vyrai ir moterys keisdamiesi pareigomis ir funkcijomis. Vyrai tapo moteriški, net ir rengtis keistai pradėjo, o moterys – suvyriškėjo. Išsibalansavusioje visuomenėje nebeaišku kas yra kas. Su skirtingomis nuostatomis į šeimą, vyriškumą ir moteriškumą suėję žmonės negali rasti darnos ir harmonijos šeimoje. Iš to ir seka smurtas įvairiomis formomis, kenčia vaikai, žlunga žmonių gyvenimai, nes išeiti iš užburto rato nėra paprasta be žmogaus, iš šalies galinčio įvardinti problemą ir ją padėti išspręsti.

Ignalinos visuomenės sveikatos biuras vėl organizuoja įdomų susitikimą su psichologe Egidija Talaliene. Šįkart bus kalbama apie moteriškumą. Paskaita „Moteriškumas šeimoje ir kitose rolėse“ vyks kovo 7 d., 17.15 val., Ignalinos viešojoje bibliotekoje.

Baigiant pamąstymus apie mūsų kelius ir klystkelius, apie atradimus ir praradimus meilės labirintuose, norisi priminti Kahlilio Gibrano mintis:

„Bet jeigu pabūgę ieškosit tik meilės ramybės ir jos malonumo, tuomet jau geriau jums pridengti savo nuogumą ir pasitraukti iš meilės verpeto į pasaulį be metų laikų, kur jūs juoksitės, bet ne iš visos širdies, ir verksit, bet ne iki valios.

Meilė atiduoda tiktai save ir ima tik iš savęs.

Meilė nesisavina nieko, ir neįmanoma jos pasisavinti.

Nes meilei pakanka meilės.

Ir negalvok, kad tu gali pakeisti meilės kelią, nes meilė, jei pripažįsta tave vertu, pati parodo tau kelią.

Autorės nuotr.