JAV prezidentas Donaldas Trampas pasveikino Lietuvą Vasario 16-osios proga. Laiške sakoma, kad „Jungtinės Valstijos didžiuojasi, galėdamos Lietuvą vadinti drauge ir sąjungininke“.

Lietuva D. Trampą sveikina jau seniai, pradėjo dar prieš išrenkant jį JAV prezidentu ir nesiliauja sveikinusi iki šiol. Tiksliau būtų sakyti, kad taip elgiasi liberalieji politikai ir prie jų puikiai pritampanti žiniasklaida, kuri beveik visa yra liberastiška. Išimčių, žinoma, yra, tik bėda, kad objektyvūs internetiniai portalai nėra populiarūs, nes juose mažiau purvo.

Dar prieš D. Trampo pergalę mūsų žiniasklaida aimanavo, kad jei nugalės šis milijardierius – džiaugsis Rusija, nes Trumpas sugriaus viską, ką padarė Barakas Obama.

Tačiau labai sunku suprasti, kodėl B. Obama taip aukštinamas. Jis ne tik nenuveikė nieko, stabdydamas Rusiją, bet netgi atvirkščiai, pridarė. Konkrečiai?

Atėjęs į valdžią, B. Obama atšaukė priešraketinio skydo Čekijoje ir Lenkijoje planus. 2012 ir 2013 metais išvedė iš Vokietijos dvi amerikiečių šarvuotąsias brigadas, kurios įėjo į sąjungininkų pajėgų branduolį. Galų gale, sumažino JAV kariuomenės finansavimą.

B. Obamos politika leido Irake, Libijoje ir Sirijoje įsigalėti chaosui ir Rusijos įtakai. O į Rusijos agresiją Ukrainoje D. Obama atsakė tuščiomis kalbomis ir neskausmingomis, palyginti su Europos Sąjungos, sankcijomis.

Tuo tarpu D. Trampas pareiškė, kad ryžtingai palaiko NATO, tačiau pabarė NATO nares, kad šios nesilaiko savo finansinių įsipareigojimų.

D. Trampas priminė, kad jeigu nori būti apgintas, turi ir pats bent šiek tiek susimokėti, o tai jau buvo pasikėsinimas į Europoje įsigalinčias liberalias vertybes, kurių esmė – teises be pareigų. Liberalai, kurių pažiūros Europoje, kaip ir pas mus, veikiau yra socialliberalios, suprato, kad D. Trampas – didžiausia grėsmė tokioms vertybėms.  

Pirmieji Europoje surengti mitingai prieš D. Trampą buvo už moterų teises. Taip mums aiškino žiniasklaida. Tačiau kiekvienas, kas ne aklas, matė, kad tuose mitinguose aukščiau ir gausiau kitų plevėsavo iškrypėlių vėliavos – ir Europoje, ir pas mus Lietuvoje.

Dabar mums bandoma įkalti, kad aukščiau visko yra žmogaus teisės. Jos nuolat plečiasi, kas nors sugalvoja, kad šito norėtųsi, ir jau paskelbiama, kad tai žmogaus teisė, ir vis plečiasi institucijos, saugančios ir prižiūrinčios visa tai. Atsirado gyvūnų teisės, iš šio lovio jau irgi daug kas maitinasi. Šveicarijos vyriausybė pradeda kalbėti apie augalų teises. Sulauksime laikų, kai kovotojai už mikrobų teises uždraus rankas plauti su muilu.

D. Trampas išleido įsaką, draudžiantį į JAV atvykti 7 islamišku radikalizmu pasižyminčių šalių atstovams, bet JAV liberastiški teisėjai daro viską, kad įsakas negaliotų. Europoje pabėgėliai priimami ištiestomis rankomis. Švedijos policininkas, parašęs, kad iš dešimties nusikaltimų devynis padaro atvykėliai, metamas iš darbo.

Visa tai vadinama tolerancija, išplaukiančia iš žmogaus teisių, numatančių politinį korektiškumą. Tuo tarpu politinis korektiškumas jau virto politiniu kretinizmu. Europoje jau uždraudžiamos Kalėdų eglės, nes tai žeidžia kitatikių jausmus. O kai kitatikių jausmus pradės žeisti bažnyčios?

Vilniuje Mečetės aikštėje vietoj Katedros stovės mečetė. Ignalinoje nebloga vieta mečetei – prieš savivaldybę, vietoj fontano.

Liberalioji, kitaip tariant, politiškai kretiniška žiniasklaida aiškina mums, kad pavojų demokratijai Europoje kelia dešinieji, dar vadinami kraštutiniais arba radikaliaisiais. Radikalaus islamo grėsmės nematoma, o krikščionybės išsižadama, tad ir dvasiškumas neigiamas ir – jau visiškas nusipezėjimas – pripaišomas tik stačiatikybei.

Lietuvoje išrinktas metų tolerancijos žmogus. Tokiu žmogumi laikomas tas, kuris, be kita ko, buvo tolerantiškas pabėgėliams. Bet juk Sugihara, kurio fondo vardu toks žmogus skelbiamas, padėjo ne atvykti į Lietuvą, o išvykti iš jos. Gal kitais metais juo taps labiausiai prisidėjęs prie to, kad migrantai išvažiuotų iš Lietuvos.