Skip to content

Bėgimas uždaru ratu

Nežinau, kaip jūsų, bet mano praėjęs savaitgalis buvo išties audringas. Ir prasidėjo jis penktadienio vidurdienį, sulaukus pirmojo skambučio iš gyventojos, gavusios sąskaitą už sausio šildymo paslaugas. Įtampa neslūgo. Skambučiai tęsėsi. Žmonių liejama nuoskauda „užsikrėčiau“ ir pati. Šeštadienio popietę pokalbius telefonu pakeitė susitikimas Vidiškių bibliotekoje, kur susirinkę vietos gyventojai išsakė visus nuogąstavimus, nepasitenkinimus, lygino susineštas sąskaitas ir svarstė, ar galima išeitis iš padėties, kuri, regis, tos išeities neturi. Tada galutinai supratau, kad žmones apėmusi  neviltis… Ar tai reiškia, kad tauta pasiduoda?

Žingsnis į praeitį

Supratę, kad sąskaitos už šilumą pasiekė tokias aukštumas (na, lyginant su gaunamomis pajamomis), kad jų apmokėti jau nebeįmanoma – o kur dar kiti mokesčiai, vaistai, apie maistą  negali net svajoti – žmonės vienareikšmiškai padarė išvadas, kad tai kerštas už nesutikimą renovuotis namų. Kažkodėl visi vienbalsiai tvirtino Ignalinos butų ūkio inžinieriaus kažkada pasakytus žodžius, esą jei nerenovuosite, pamatysite, kokias sąskaitas gausite. Vidiškiečiai įsitikinę, kad tai – visuotinis spaudimas, siekiant priversti visus renovuotis. Lyg ir turime teisę spręsti, bet situacija pakreipiama taip, kad tavo sprendimas tėra kažkieno sprendimo patvirtinimas savuoju parašu.

Akimirkai grįžkime į 1949-ųjų gruodį… „Gyvendamas mieste nieko nežinojau, nieko nemačiau. Atvažiavau į kaimą ir žiauri tikrovė atsiskleidė prieš mano akis. O, mano Tėvyne, kur tu esi nužengusi, kur Tave veda ir kiek Tau reiks dar iškentėti! Byra ašaros, pagalvojus apie Tave… Atėjūnai kartu su išgamomis baigia mus visai suslėgti… Tam tikslui nesivaržoma nei priemonėmis, nei būdais. Tikslas ištraukti iš valstiečių tokį menką dalyką – parašą… Vien tam jie laikomi po savaitę uždaryti, tam neduodama valgyti, tam grasinama visokiomis bausmėmis… Bet lietuvis atsparus, jo niekas negąsdina, bet kai mokesčiai pasieks negirdėtą lygį, tai jis turės nusileisti“ – šios eilutės iš laiško, rašyto beveik prieš 70 metų, 1949 m., dėl kurio dabartinis Nepriklausomos valstybės akto signataras, besimokydamas baigiamojoje klasėje, regis, buvo išduotas suolo draugo ir 1949–1954 m. buvo kalinamas už antitarybinę agitaciją, propagandą ir grupės organizavimą. Šias eilutes ir dar daugiau atsakymų ir klausimus, kodėl šiandien, po 26-erių Nepriklausomybės metų, yra taip, kaip yra, radau vieno ypatingo ignaliniečio bibliotekėlėje akį patraukusioje dokumentinėje knygoje. Kodėl pacitavau šiuos žodžius? Nes kažkuria prasme jie mane ir nustebino, ir išgąsdino – praėjo 70 metų, o žmonės gyvena, jaučiasi taip pat, jaučiasi „smaugiami“, „ujami“ ir „prievartaujami“. Ir tai Valstybės atkūrimo išvakarėse…

Kainų sūkurys

Palyginus kelerių paskutinių metų vidiškiečių sąskaitas už šilumą, paaiškėjo, kad paskutiniojo mėnesio sąskaitos viršijo visas ribas. Buvę juk ir šaltesnių žiemų, tačiau dar niekada žmonėms nėra tekę mokėti vien už šilumą beveik 175 eurų (600 Lt, anksčiau jos siekdavo 400–450 Lt).  Pateiksiu kelis pavyzdžius: tarkim, už 34 kWh. šildymą bute sumokėta gruodį 88,19 Eur, o jau sausį 110,86 Eur, už 81 kWh šildymą bute gruodį mokėta 118,39 Eur, o štai už sausį – 175,51 Eur. Kas bus vasarį, kovą? Kiek dar kils mokesčiai ir kaip žmonėms juos sumokėti?

Bijodami jų, žmonės taupo kaip įmanydami: vieni beveik nenaudoja elektros energijos, kiti vandens per mėnesį išnaudoja tik 0,5 m³, nemažai žmonių Vidiškėse naudoja elektrinius vandens šildytuvus (boilerius), nes, jų skaičiavimu, taip yra kur kas pigiau. Tačiau, jų manymu, nebeaišku, kodėl jie dar turi mokėti už „Butui priskirtos šilumos karšto vandens temperatūros palaikymą“ bei „Šildymo karšto vandens temperatūros palaikymą“? Sumos už tai – 13–16 eurų (skirtingos kiekvienam butui).

Šilumos tinklų stalčiuose

Savaime suprantama, kad atsakymų pradžia – Ignalinos šilumos tinkluose. Generalinio direktoriaus Mindaugo Lapėno kabinete pasiklojame išrašus, suvestines, sąrašus. Į pagalbą atskuba ir vyr. apskaitininkė Vida Čibirienė.

„Pirmiausia noriu pasakyti, kad ir Vidiškės, ir Ignalina bei Dūkštas mums, šilumininkams, neišsiskiria niekuo, ir mokėjimai už šilumą apskaičiuojami tokia pačia tvarka, todėl negalima sakyti, kad vidiškiečiai moka daugiau, o dūkštiečiai ar ignaliniečiai moka mažiau. Bendra kWh kaina yra visiems vienoda ir ją nustatė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Jos keisti mes negalime. 2016 m. gruodį buvo 0,059 ct/kWh, o 2017 m. sausį – 0,061 ct/kWh.

Vidutinė mėnesio temperatūra gruodį buvo – 0,8 C, o sausį – -4,7 C. Tai bendri duomenys, naudojami visiems gyventojams, apskaičiuojant šildymo kainą, o toliau imami skaitiklių, esančių kiekvieno namo rūsio šilumos mazge, parodymai. Gauname bendrą namo suvartotos šilumos kiekį, kuris nurodomas kiekvieno gyventojo sąskaitoje, o tada pagal namo plotą apskaičiuojama viso namo sunaudotos elektros energijos kaina. išvedama 1 m2 kaina ir padauginus iš buto ploto, gaunam vieno gyventojo mokama suma“, – patikino M. Lapėnas.

Peržvelgus į rajono daugiabučių suvartojamos šilumos kainas už 1 m², akivaizdžiai išskyrė renovuoti namai. Tarkim, renovuoti namai Melioratorių gatvėje moka: Nr. 18 – 0,94 ct/ m², Nr. 13 – 0,90 ct/m2, Nr. 7 – 0,91 ct/ m². O štai nerenovuoti toje pačioje gatvėje: Nr. 6A – 1,74 ct/ m²,  Nr. 4 – 2,40 ct/m²,  Nr. 15 –  1,95 ct/m²,  Nr. 6 – 1,71 ct/m². Beje, Ignalinoje nerenovuotų namų šeimininkai taip pat moka panašiai: Turistų g. 34 – 2,12 ct/m²,  Vasario 16-osios 40 – 2,10 ct/m² ir pan.

M. Lapėnas patikino, kad net nėra galimybės nemokančių už šilumą gyventojų sąskaitas „pripliusuoti“ mokantiems, idant išsilygintų skirtumas. Prietaisai kiekvieno namo rūsiuose yra elektroniniai ir nėra jokios galimybės keisti jų parodymų (lygiai taip pat, kaip ir elektros skaitiklių). Be to, įmonės reguliariai (neperspėjus) tikrinamos valstybės kontrolės ekspertų, kaip veda apskaitą, kaip prižiūrimi namuose esantys šilumos mazgai, kaip tvarkoma ten esanti dokumentacija, įrašai. Vienintelė klaida ir…

Mūsų bėda – nedėkingi „išlaikytiniai“

Kaip sakė rajono mero pavaduotojas Laimutis Ragaišis, nemokamų pietų nebūna. Už juos visada kažkas sumoka. O mūsų bėda ta, jog nenorime suprasti, kas už mus moka, kai nemokame patys. Kalbėsime apie pašalpas ir kompensacijas, kurios neatsiranda iš dangaus. Daugiabučių namų gyventojai, pasirodo, neretai kenčia dėl kompensacijas gaunančiųjų puikybės ir nesupratingumo. Tarkim, kad name butų sumažintas „šilumos padavimas į namą“, reikia visų gyventojų raštiško sutikimo. Esmė ta, kad vieniems norisi daugiau šilumos, o kiti negali susimokėti už ją, todėl priversti taupyti. Tačiau jau tapo taisykle, kad vos sumažinus šilumą, skundais rajono savivaldybę užverčia kompensacijų gavėjai, už kuriuos moka savivaldybė mūsų visų pinigais, surinktais mokant mokesčius. Ir nors, regis, tokie žmonės turėtų jausti dėkingumą ir derintis prie visų, viskas kažkodėl vyksta atvirkščiai.

UŽ ir PRIEŠ renovaciją

Nors tekste susidėjo daugiau pliusų renovacijos naudai, tačiau neskubėkime priimti sprendimo. Kalbant apie šilumos taupymą, yra ir kitų būdų tai padaryti. Aišku viena, kad, tarkim, Ignalinoje namo fasado dailinimas jau neišvengiamas, nes liūdnai atrodo tie keli senąją Ignaliną primenantys namai visų išsidabinusiųjų fone. Bet, tarkime, Vidiškėse galima nesunkiai tapti savo pačių gyvenimo šeimininkais net ir gyvenant daugiabutyje. Renovuoti namą Ignalinoje, Vidiškėse ir Vilniuje kainuoja tiek pat. Tarkime, paskutiniais skaičiavimais, apie kokius 25 tūkst. Eur vienam butui. O iš kur tokie pinigai gali atsirasti, gaunant maždaug 300 Eur per mėnesį? Išeitis yra. Daugiabučio savininkai susivienija, susikuria savo namo bendriją, atsisako Ignalinos butų ūkio paslaugų, nebemoka jai mėnesinio mokesčio „už orą“, o moka jį į savo bendrijos sąskaitą ir po metų patys nusisamdę patikimą įmonę apšiltina namo pamatus (kas yra itin svarbu taupant šilumą), dar po metų – pasikeičia šildymo sistemą (radiatorius, šilumos reguliatorius kiekviename bute ir pan.), po to laiptinės langus, duris, galiausia apšiltina stogą, o paskui jau galima ir apie patį namo šiltinimą bei dailinimą pagalvoti… Esmė ta, kad jau vien apšiltinus namo pamatus, prasidės taupymas, o tai reiškia – mažesnės sąskaitos už šildymą. Tokie veiklūs ir ryžtingi žmonės gyvena Ateities g. 29-ajame name bei Atgimimo g. 19-ajame. Taigi, galimybė rinktis – yra.

Beje, negaliu nutylėti ir apie dar vieną keistą renovacijos „naudą“, kuri atskleidžia mūsų išradingumą ir įžūlumą. Turbūt visi pamenate garsųjį Turistų g. 45-ąjį namą, renovuotą už daugiau nei 2 mln. litų. Įdomu, kiek gi moka už šildymą itin modernios šildymo sistemos naudotojai. Šiame name kiekvienas moka labai skirtingai, kadangi namo kiekvieno buto kambario suvartojamos energijos duomenys sueina į laiptinėje esančius skaitiklius ir iš ten patenka į šilumos tinklus. Taigi, gyventojai moka tame pačiame name nuo – 0,26 iki 0,87 ct/kWh. Kodėl toks skirtumas? Todėl, kad gudresni šildosi kitų sąskaita. Butai dalį sienų turi bendrų. Viduriniojo buto šeimininkas visuose kambariuose užsuka šilumą, o palieka tik viename, kuriame gyvena. Jo nešildomus kambarius apšildo kaimynai, gyvenantys už sienos. Nes name esanti šiluma lyg ir uždaryta nuo lauko, mat namas į išorę šilumos neatiduoda. Turbūt liūdniausia tai, kad tas, kuris moka didžiausią kainą už šilumą šiame name, yra pats generalinis direktorius. Deja, bet pakeisti jis nieko negali.

Pirmoji pagalba – kompensacija

Ir vis dėlto, šiandien žmonėms labai reikalinga pagalba, nes sąskaitos jau atėjo. Mero pavaduotojo teigimu, ekstra atveju išeitis viena: skubiai kreiptis į socialinę darbuotoją pagal gyvenamąją vietą  dėl kompensacijos už šildymą. „Nereikia bijoti ir gėdytis bei laukti kažkokios dar gilesnės bėdos. Visi be išimties turi teisę kreiptis dėl kompensacijos ir ji gali būti mokama net ir už praėjusį mėnesį. Kiekvienas ir dirbantis, ir turintis turto gali gauti kompensaciją, tačiau svarbu, kad tas turimos piniginės lėšos nebūtų per didelės“, – ragina L. Ragaišis.

Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus vedėjos pavaduotoja Irena Matešienė patikino, kad konkrečių ir apibrėžtų taisyklių, kurias galima įvardinti iškart – nėra. „Mes neturime galimybės žmogui iškart pasakyti, turi jis teisę gauti kompensaciją ar ne. Pirmiausia jis pateikia asmens dokumentą ir sutikimą patikrinti jo duomenis Registrų centro duomenų bazėje, sąskaitas banke ir kt. Tokiu būdu visi gauti duomenys suvedami į specialią programą ir gaunamas atsakymas. Tada informacija perduodama šilumos tinklams ir jie apskaičiuoja kompensacijos dydį“, – sako I. Matešienė.

Esmė ta, kad kartais žmonės turi po kelias mašinas, namus, butus, žemės sklypus, kelias dešimtis tūkstančių sąskaitose, bet gauna 250 eurų pensijos ir nori kompensacijos. Programa sako, kad tamsta negali jos gauti, nors tau ir atrodo, kad labai vargingai gyveni. 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje