Skip to content

Palūšė šauniai pradėjo mažosios kultūros sostinės renginių maratoną

„Ar pirmas blynas neprisvilo? – šventei įpusėjus klausiau pagrindinės Palūšės bendruomenės renginių iniciatorės Dalios Lapėnienės. „Ne, neprisvilo. Gražiai apskrudo ir dabar tą blyną visi griebia pilna burna. Šiandien įgyvendinome tai, ką planavome dar prieš kelerius metus. Kas nepasisekė? Kažkaip su ponu Dievuliu iki galo nesusiderinome dėl šlapio sniego seniams lipdyti, bet radome pakaitalą – nupiešėme didžiausią piešinį ant sniego. Tikimės, kad jis pateks į Lietuvos rekordų knygą. Juos fiksuojančiai agentūrai išsiųsime visas reikalingas anketas, filmuotus ir fotografuotus vaizdus“, – sakė ponia Dalia. O dabar apie viską iš eilės.

Palūšė – 2017 m. Lietuvos mažoji kultūros sostinė – šauniai pradėjo garbingą savo metų kelią žiemos švente „Trauk stintelę“, sutraukusia daugybę dalyvių ir svečių iš aplinkinių rajonų bei didmiesčių. Nuo ankstaus ryto Lūšių ežero ledą apsėdo žvejai mėgėjai, o didžiausia atrakcija tapo stintelių traukimas tinklais. Ant ledo taip pat vyko rogučių tempimo, ledo ritulio varžybos, buvo organizuotas šiaurietiško ėjimo žygis, pasieniečių kinologų programa. Šventės dalyviai galėjo pasigrožėti ledo skulptūromis, milžinišku piešiniu ant sniego (plotas apie 160 m²), ragauti žuvienės, keptų stintų, kareiviškos košės, žolelių arbatos, įsigyti amatininkų dirbinių. Koncertavo Adutiškio kapela, Mielagėnų ir Linkmenų ansambliai.

Kiekvieną žiemą ant Lūšių susirenkantys žvejai traukia valkšnas ir senoviniu būdu – sukdami vadinamas „bobas“, ir šiuolaikiškais įrenginiais – varikliais. Šventėje buvo naudoti sunkų darbą gerokai palengvinę varikliukai. Ruošdami eketes, po ledu suleisdami tinklus žvejai plušo nuo ankstyvo ryto ir tik apie vidurdienį, apsupti gausaus stebėtojų būrio, ėmė traukti tinklus. Kol tinkluose sužibo pirmosios sidabriškos stintelės, visiems teko gerokai palaukti. Tačiau žiūrint, kaip sumaniai žvejai tvarkosi su nesibaigiančia tinklų valkšna, nuobodu tikrai nebuvo. Iš viso tądien žvejai ištraukė tris valkšnas stintų. Valkšnose buvo nuo 150 iki 400 kg agurkinių žuvelių.

Pasak žvejų, šventinis laimikis nebuvo labai didelis, tačiau visi suskubusieji skaniųjų žuvelių nusipirko, o kas nespėjo, galėjo čia pat krante iškeptų pavalgyti. Nors ežerinės stintos mažesnės už jūrines, tačiau tokios pat skanios. Vėliau buvo apdovanoti  daugiausia žuvų sužvejoję poledinės žūklės varžybų dalyviai – vyrai ir moterys.  Geriausiai sekėsi Modestui Dambrauskui, sugavusiam 1 kg 85 g žuvies.

Šventės atidaryme susirinkusius pasveikino ir bendruomenei už jos iniciatyvumą ir gražius darbus dėkojo Seimo narys Gintautas Kindurys, rajono savivaldybės mero pavaduotojas Laimutis Ragaišis, Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parko direktorius Gedas Kukanauskas. „Palūšei šie metai išskirtiniai. Jai suteiktas mažosios kultūros sostinės vardas ir galimybė parodyti, ką turi geriausio ir gražiausio, didinti žinomumą. Teisinga, reikalinga ir būtina  parodyti nuo senų laikų čia gyvuojantį žvejybos amatą…“ – sveikindamas Palūšės bendruomenę, jai talkinančią savivaldybę, prie šventės organizavimo prisidėjusius kultūros darbuotojus kalbėjo Seimo narys G. Kindurys.

„Jau daugelį metų Palūšėje nebuvo tokio didelio sujudimo žiemą. Su kultūros sostinės akcentu  atgaivinam Palūšės gyvenimą, pagerbiam žvejo amatą ir džiaugiamės bendruomenės aktyvumu…“ – sakė vicemeras ir vylėsi, kad ši šventė taps tradicine ir garsins kraštą. Seniūnas Jonas Polito Palūšės bendruomenės pirmininkui Arvydui Gaideliui ir jo pavaduotojai D. Lapėnienei perdavė nuotraukų albumą su gražiausiomis akimirkomis iš jau buvusių renginių ir linkėjo jį užpildyti naujais vaizdais. Į svečius pas bičiulius atvyko ir 2016 m. mažosios kultūros sostinės Alantos seniūnas Aidonas Užubalis, džiaugęsis galėdamas dalyvauti tokioje smagioje šventėje ir bendruomenei linkėjęs gražių, kūrybingų ir prasmingų metų.

Svečiai ir bendruomenės atstovai kartu su garsiausiu Palūšės žveju ir žuvienės meistru Stanislovu Rasteniu uždegė šventės laužą. Visi buvo kviečiami pasimėgauti žiemos malonumais, pasigrožėti krašto menininkų  Raimundo Žievio ir Neringos Daubarės sukurtomis ledo skulptūromis, amatininkų ir čia pat dirbančių kalvių dirbiniais ar stebėti pasieniečių ir jų keturkojų padėjėjų programą. Reginių, gardžių kepamo ir verdamo maisto kvapų, geros nuotaikos Lūšių pakrantėje ir ant paties ežero netrūko.

Bendruomenės kūrybinės minties nešėja ir pagrindinė renginių iniciatorė Dalia Lapėnienė sakė, kad šventės sėkmė pranoko visus lūkesčius, o didžiausia dovana ir padėka už didelį įdėtą darbą – tai žmonės, kurių suvažiavo tikrai daug ir iš visur: „Tik šių visų žmonių – valdžios atstovų, rėmėjų, bičiulių ir draugų dėka mes džiaugiamės kaimo gyvybingumu ir tikime, kad puikiai pavyks įgyvendinti visus planus.“

O planų yra išties daug ir didelių. Kaip minėjo Dalia, jau šio mėnesio pabaigoje visus kvies Blynakepio šventė, Velykas Palūšė pasitiks su savo amatą pristatysiančiais margučių dažymo meistrais, birželio 10-ąją vasaros sezoną atidarys minėdama Valtininko dieną, tuomet, pasak D. Lapėnienės, vėl skambės ne tik Palūšė, bet ir visi ežerai. Rengiamasi pirmajam šeimų festivaliui „Palūšės vėjai“ ir garsiajai Palūšės regatai. Bus ir teatro, ir kino po atviru dangumi bei sakralinės muzikos dienų, tapybos  plenerų ir rašomosios kūrybos konkursų. Metus užbaigs kermošius „Lūšių rudenėlis“, advento vakaras „Gerumas virpa stygose gitarų“ ir, žinoma, visus Lietuvos mažosios kultūros sostinės renginius apibendrinanti baigiamoji šventė.

Šventėje „Trauk stintelę“ buvo planuota surengti senių besmegenių lipdymo čempionatą, bet kadangi laikėsi lengvas šaltukas ir sniegas nelipo, šio užsiėmimo buvo atsisakyta ir organizatoriai įgyvendino kitą idėją. Baigiamuoju renginio akcentu tapo didžiausio piešinio ant sniego kūrimas. Vaikai, jaunimas ir visi norintys specialiais dažais sniege išmindžiotuose kvadratuose piešė gėles, drugius, saulę, dangų ir viską, ką tik tuo metu sugalvojo. Visas kūrybinis procesas buvo labai užkrečiantis, linksmas, o rezultatas – tikrai mielas ir įspūdingas. Ar šis piešinys taps didžiausiu Lietuvoje dar paaiškės, tačiau bent jau rajone jis tikrai naujas, nematytas ir tikrai didžiausias.

J. Baltakio, L. Kovalevskienės, S. Mudinienės nuotr. 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje