Lenkų okupuotame Vilniaus krašte Vasario 16-oji oficialiai švęsti buvo draudžiama. Nepaklusę lenkų valdžios nurodymams buvo baudžiami, persekiojami. Vien 1935–1938 m. Vilniaus krašto kaimuose už šios dienos minėjimą surašyti 189 protokolai.
Nepaisydami represijų, lietuviai Vasario 16-ąją nedirbdavo, rinkdavosi bažnyčiose į pamaldas, rengdavo vakarėlius. Čia vienur, čia kitur suplevėsuodavo trispalvės. 1928 m. vėliava keletą valandų plaikstėsi net Gedimino kalne. Ją iškėlė skautų vadas Pranas Žižmaras. Vėliavą tada su visu stiebu nuvertė ugniagesiai.
Ignalinos krašte 1937 m. trispalvės buvo iškeltos Tverečiaus apylinkių kaimuose palei dabartinę Baltarusijos sieną. Pasak tuometinės spaudos, tai padarė „paskutinių lietuvybės sargybų vyrai“. Tais pat metais vėliava atsirado ir ant vieno didžiausių Lietuvoje Ažušilės kalno bokšto šalia Ignalinos.
O didžiausią akibrokštą 1937 m. Grybėnuose iškrėtė Dysnų ežero žvejai. Jie Lietuvos simbolį iškėlė ežero administracijos panosėje ant stiebo, ant kurio kabodavo okupanto vėliava. Lenkai apsižiūrėjo tik apie vidurdienį. Sujudo policija ir saugumas, anapus Dysnų ežero, Dūkšte, šurmuliavo miestelio ir aplinkinių kaimų žmonės. Lenkų žandarams tik po kelių valandų pavyko vėliavą nuimti. Kitaip neįstengę, nuvertė visą pačių įrengtą stiebą. Tądien trispalvė Grybėnuose plevėsavo bemaž iki vakaro.
Pagal Vilniaus krašto lietuvių spaudą
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!