Praėjusį trečiadienį rašėme apie daugelio vidiškiečių nepasitenkinimą gautomis sąskaitomis už šildymą. Kai kurios jų už sausį siekė 175 eurus. Gyventojai reikalavo susitikti su rajono savivaldybės atstovais. Apie tai buvo paskelbta MI, šeštadienį toks susitikimas įvyko. Į jį atvyko rajono savivaldybės administracijos direktorius Vidas Kreivėnas, Ignalinos šilumos tinklų direktorius Mindaugas Lapėnas, Butų ūkio atstovas Aleksandras Dolgovas.

Įpusėjus susitikimui V. Kreivėnas atsiduso: „Galvojau bus blogiau…“ Mat laukta žmonių puolimo, o diskusija vyko korektiškai, be riksmo, užgaulių replikų, kaip dažnai tokiais atvejais būna.

Administracijos direktorius susitikimą pradėjo nuo abėcėlės: šilumos kilovatvalandės kainą nustato ne savivaldybė, o Valstybinė energetikos ir kainų komisija (jei rajono taryba patvirtintų kitokią kainą, ji negaliotų), kilovatvalandės kaina Ignalinoje, Dūkšte ir Vidiškėse visiems vienoda. Tad sąskaitų dydis priklauso nuo tame ar kitame name sunaudotų kilovatvalandžių skaičiaus. Jei namas „kiauras“, žmonės ir gauna dideles sąskaitas. Ką daryti?

Žinoma, namus renovuoti. Tačiau čia iškyla pirma problema – skolininkai. Jeigu name yra daugiau nei 10 proc. skolininkų, bankai neskiria kreditų renovacijai. Deja, mūsų įstatymai perdėm humaniški ir skolininkams praktiškai nieko negalima padaryti. Dar prieš 15 metų praskolintų butų šeimininkus iškeldavo į gatvę, butą parduodavo ir taip atsiskaitydavo su skolomis. Dabar taip draudžiama. Štai Ignalinoje vieno namo gyventojas (buvęs policininkas) piktybiškai nemoka buto mokesčių. Visi šio namo gyventojai mina savivaldybės slenksčius, prašydami renovacijos, o bankas dėl vieno nesusipratėlio kredito neduoda. Tokiais atvejais vienintelis kelias – likusiems gyventojams sumokėti kaimyno skolą, bet kai ji siekia kelis tūkstančius eurų – kas ryšis? Sumokėjus kaimynams svetimą skolą, vėliau galima kreiptis į skolų išieškotojus, bet šis kelias gana painus. Vidiškėse taip pat yra namų, kurių gyventojai yra skolininkų įkaitai, dėl kaimynų skolų negali renovuotis ir jie sąskaitas už šildymą, deja, gaus dideles. Kalbant šia tema salėje nuskambėjo garsi replika – į Dūdų mokyklą tokius (suprask – skolininkus)…

Antra problema. Žmonės skundžiasi, kad to paties namo viename bute yra +28 ir jie, atidarę langus, šildo orą (atitinkamai, žinoma, ir moka), o kitame bute vos keturiolika šilumos. Taip yra dėl išbalansuotos namo šilumos sistemos. Šiuo atveju ir nerenovuojant namo, galima subalansuoti sistemą, butuose prie kiekvieno radiatoriaus įrengiant termoreguliatorius. Pasak A. Dolgovo, dvidešimties butų name tai kainuotų 30–35 tūkst. eurų (mažiausiai po 1,5 tūkstančio kiekvienam butui). Dalį šių pinigų, gyventojams nutarus, galima sumokėti ir iš kaupiamojo namo fondo lėšų. Tačiau jeigu vienodai vėsu visuose namo butuose, sistemos balansavimas nepadės, nes „kiauras“ visas namas ir jį gelbės tik renovacija.

Vidiškiečiai dar skundėsi, kad kai kurių namų rūsiuose šilta, tarsi butuose, nes prasta ar visai nėra vamzdžių izoliacijos. Ši šiluma taip pat sąskaitose virsta eurais. Konstatuota, kad visi panašūs nesklandumai – pačių gyventojų rankose. Reikia patiems žiūrėti, kontroliuoti, rašyti atitinkamus prašymus (geriau – su namo gyventojų parašais) Butų ūkiui ar kitoms tarnyboms. Namai – gyventojų, o ne valdžios, turtas, todėl patiems ir reikia daugiau rūpintis, kad juose gyventi būtų kuo konfortiškiau.

Greitos panacėjos „sutramdyti“ dideles sąskaitas už šilumą nėra. Reikia atkakliai ir kryptingai dirbti, kad pasiektum norimų rezultatų. Įvairiems darbams (stogų renovacijai, šilumos sistemų tvarkymui) lėšas galima kaupti kaupiamojoje kiekvieno namo sąskaitoje (po kiek kas mėnesį, sprendžia patys gyventojai), tam tikrą sumą skirti iš santaupų (nors ne kiekviena šeima jų turi). Tiesa viena: niekas geriau nepasirūpins mūsų turtu, nei mes patys.

Susitikimo metu dėl namų eksploatacijos išsakyta ir daugiau įvairių skundų ir pastabų Butų ūkiui, Šilumos tinklams, rajono savivaldybei. Visas pastabas kruopščiai užsirašė administracijos direktorius V. Kreivėnas ir per savaitę pažadėjo pateikti atsakymus, kas ir kaip bus daroma.

Autoriaus nuotr.