„Niekas taip nepasitarnavo žmogui, niekas neiškėlė taip aukštai jo dvasios ir niekas tiek nekentėjo su žmogumi kaip knyga. Prieš ją nublanksta visi pasaulio stebuklai, ji – visų mokslo ir technikos laimėjimų lopšys, visų mūsų dvasinių galių motina.“

Justinas Marcinkevičius.

Nijolė KERAITIENĖ

Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos mokytoja

Vasario 16-tąją Didžiasalio „Ryto“ gimnazija paminėjo netradicinės veiklos diena, kurią skyrėme lietuvių kalbai, bet į kalbą nutarėme pažvelgti per knygos kelią. Veiklas kūrė darbo grupė: lituanistės N. Keraitienė, N. Berdikšlienė, S. Pauliukėnienė, istorikė M. Misiūnienė ir bibliotekininkė G. Jurgelėnienė.

Pirmoji pamoka vyko srautais: 5–8 klasės su mokytoja M. Misiūniene ir klasių auklėtojais aktų salėje žiūrėjo ir aptarinėjo filmą „Knygnešys“, Ig–IVg klasės susipažino su I. Simonaitytės gyvenimu ir garsiai skaitė jos romano „Aukštujų Šimonių likimas“ ištraukas – kas bibliotekoje, kas klasėse. (Juk 2017 – ir Ievos Simonaitytės metai.) Per antrąją pamoką srautai apsikeitė darbais.

Trečioji pamoka buvo pati ilgiausia – čia jau visos klasės turėjo savo tyrinėjimus lietuviškos knygos kelyje parodyti. Jos tam ruošėsi iš anksto. Kadangi 2017 – ir Reformacijos metai, abiturientai K. Aduškina ir I. Jurėnas supažindino visus su šio svarbaus judėjimo įtaka lietuvių kultūrai. Jis iškėlė mokslo, švietimo svarbą ir paakino atsigręžti į gimtąją kalbą. Reformacija paskatinair kitą svarbų žingsnį: išleidžiamapirmoji lietuviška knyga – M. Mažvydo „Katekizmas“, šįmet minintis 470 metų sukaktį. Jai pristatyti aštuntokai su savo mokytoja N. Berdikšliene ir informacinių technologijų mokytoja S. Panaviene per integruotas pamokas parengė lankstinuką. Jis labai padėjo I. Gruzdytei, A. Vitėnui ir D. Pilipenkai išsamiai nupasakoti „Katekizmo“ struktūrą, apibūdinti jo reikšmę.

Lietuviškos knygos kelyje be galo svarbus pirmasis grožinis kūrinys – K. Donelaičio epinė poema„Metai“. Su juo supažindino septintokai E. Sekonas ir D. Gržibovskij. Išties lietuvių literatūra nebeįsivaizduojama be saulelės, kuri „vėl atkopdama budino svietą“, be Pričkaus, Slunkiaus ir kitų Donelaičio personažų.

Pasak Just. Marcinkevičiaus, visą mūsų raštiją – nuo pirmosios knygos iki šių dienų – regime apšviestą vienos pagrindinės tradicijos šviesa: Tėvynės ir žmogaus kūrimas. O ypač skaudžių išbandymų patirta XIX a., kai keturiasdešimt metų buvo draudžiama spauda lietuviškais rašmenimis. Tuomet knygų spausdinimas susitelkė Mažojoje Lietuvoje ir prasidėjo knygnešių veikla. O apie tai, kas tais laikais dėjosi mūsų krašte, papasakojo IIIg klasės mokinės I. Seliukaitė ir G. Gimbickaja. Jų parengta išsami pateiktis supažindino su Tverečiaus krašto knygnešiais M. Gyliu, A. Janutėnu, P. Malinausku, A. Telyčėnu-Lazinka, P. Voldemaru ir jų globėju klebonu J. Burba. Merginos rėmėsi medžiaga, sukaupta gimnazijos muziejuje.

Tačiau kiekviena knyga turi turėti skaitytoją. Įdomu buvo klausytis, kaip labiausiai įsiminusias knygas pristato IIg klasės mokinės. V. Žukova ir V. Makovskaja papasakojo apie I. Šeiniaus romaną „Kuprelis“, o G. Jurėnaitė priminė jautrias J. Biliūno noveles.

O skaitovas, perteikiantis tekstą gyvu žodžiu, turi būti ypač geras skaitytojas. Tad pamoką pagyvino mokyklinio skaitovų konkurso nugalėtojų – penktokės D. Cvek ir abiturientės S. Misiūtės pasirodymas.

Bet ar lengva būti kūrėju? Juk šitiek knygų prirašyta, gal jau viskas apie viską ir pasakyta? Tik mūsų šeštokai taip nemano: per kelias integruotas informacinių technologijų ir lietuvių kalbos pamokas jie parengė ir išleido savo klasės knygą „Pasakos ir nepasakos“. Apie knygos gimimo kelią jų klausinėjo penktokas G. Veličko, o šeštokai ne tik papasakojo, bet ir vaizdžiai pateiktimi parodė, kiek darbo reikėjo į tą knygą įdėti. Reikia pastebėti, kad šie mokiniai tikrai neprasti kūrėjai, nes grupelė jų dalyvavo Ignalinos miškų urėdijos ir žurnalo „Miškai“ rengtame rašinių apie gamtą konkurse. Jo prizus gavo V. Činčikaitė, M. Kazakovas, P. Seliukas, o A. Pauliukėno rašinys dar ir žurnale „Miškai“ išspausdintas!

Taigi iš knygų mokomės kalbos, gerai ją perpratę ir patys drąsiau jaučiamės kurdami. Tačiau ar visada kalbame taisyklingai? Ar žinome, kas ta kalbos kultūra? Ig klasės mokinės G. Seliukaitė ir A. Saveikaitė priminė, kad 2017 – ir Kalbos kultūros metai, bei pasiūlė pasitikrinti, ar mokame taisyklingai paprašyti, padėkoti. Juk kalbos kultūra – tai ir žmogaus kultūra. Šių metų lietuvių kalbos dienų šūkis: „Kalboje mūsų namai“. Norėtųsi, kad tie namai būtų švarūs ir jaukūs.

Tad pakeliavę lietuviškos knygos keliais, grįžome prie Vasario 16-tosios – kaip būtinos sąlygos lietuviško žodžio klestėjimui. Mokytoja M. Misiūnienė pakvietė visus perbėgti per Lietuvos istoriją repo ritmu. Smagiai nusiteikę mokiniai išsiskirstė į klases apibendrinti dienos darbo: kiekvienas turėjo parašyti rašinėlį vienai iš nurodytų temų, o visų darbai bus sudėti į bendrą gimnazijos knygą ir saugomi, kaip jau yra saugomos anksčiau kurtos knygos. Įdomu jas paskui pavartyti, pamatyti savo augimą.