Valdžia žadėjo, kad nuo kovo 1 d. brangs alus ir stipresni gėrimai. Alus, buvo rašoma, brangs nuo 9 iki 13 centų, kiti spirituoti gėrimai – iki euro. Ir tai atsitiksią ne iš karto, o tik kai parduotuvės baigs anksčiau užpirktas atsargas.

Kaip tik kovo pirmą buvau parduotuvėje. Degtinės kainų nesu įsidėmėjusi, tik vienos alaus rūšies prisiminiau. Žiūriu – prieš savaitę jo butelis kainavo 84 centus, o dabar – jau eurą ir penkis centus. Matyt, labai paklausus alus pasitaikė, per dvi valandas, nuo parduotuvės atidarymų praėjusias, visos atsargos iš sandėlio išpirktos buvo.

O prisimenate, kaip būna, kai nafta brangsta? Degalinės kainas tą pačią dieną pakelia, nes joms atsargos baigiasi, o jeigu nafta atpinga, brangesnio benzino atsargų ilgam užtenka.

Bet kodėl alus jau pirmą dieną ne 13, o 21 centu pabrango? Girdėjau ekonomistą aiškinant, kad kainos kils dar daugiau, nes parduotuvės ir gamintojai, aiškindami būsimais nuostoliais, jas dar tiek pat padidins, kiek akcizo prisidėjo.

Ar tauta gers mažiau? Kol kas toks įspūdis, kaip aną savaitę vyr. redaktorius rašė: kad suaugusieji gers tiek pat, užtat vaikai mažiau valgys. Taip žmonių išlaidos po truputėlį ir išsilygins. Kovo 1-ąją mačiau per vieną televiziją – moterėlė aiškino, kad kaip gėrė, taip ir gers, kol valdžia pašalpas mokės.

Padidinti akcizai, sako mums, tai daugiau surenkamų mokesčių. Jeigu „pašalpiniai“ žada taip pat gerti, pašalpas jiems teks mokėti didesnes, kad bent šiek tiek vaikams duonai liktų. Tad tikrai bus kur padėti papildomai surinktus mokesčius

Juo labiau, kad brangs ir duona. Sveikatos ministras nusprendė, kad cukrus mums yra kenksmingas, todėl jį reikia pabranginti, kad mažiau suvartotume. Mes šito iki šiol nežinojome ir saldėme kavą, arbatą, dėjome cukrų į uogienes…

Įdomiai išeina: kaip mums elgtis, nurodoma iš aukščiau. Ar ne absurdas, kad į kariuomenę vaikinai šaukiami nuo devyniolikos metų, o pardavinėti alkoholinius gėrimus siūloma  nuo dvidešimties. Mirti už Lietuvą gali nuo devyniolikos, o išgerti už Lietuvą – čia dar metelius turėsi palaukti.

Na, bet grįžkime prie kenksmingojo cukraus. Jo dedama į duoną, vadinasi, duonelė irgi brangs. Be cukraus neapsieinama sūdant, rūkant. Brangs dešros, lašiniai, rūkytos žuvys. Uogienė be cukraus gali egzistuoti tik nesveiko žmogaus vaizduotėje. Brangs marinuoti agurkai. Visko nė neišvardinsi.

Siūloma kavą gerti be cukraus – gerkite, kepenis sugadinsite greičiau, negu nuo alkoholio. Bet užtat būsite sveikuolis. Galėsite sulą gerti.

Prisimenu, kiek sveikuolių sovietmečiu būdavo. Tais laikais daug kenksmingų maisto produktų pasitaikydavo. Pradėdavo kenkti kava – po kiek laiko pabrangdavo, kad žmonės mažiau jos vartotų ir sveikesni būtų.

Kad dešrelės ir sardelės buvo kenksmingos – tai visi iš anų laikų prisimena, ne veltui jos retokai būdavo „išmetamos“. O mėsa – apie tą nė kalbėti nereikia, ji buvo tokia kenksminga, kad jos beveik nebūdavo. Na, tais laikais nebent liaudies tarnus (beveik atitinka dabartinius seimūnus) ja aprūpindavo, kad ėstų ir dvėstų. Neišdvėsė, užtat atkūrus Nepriklausomybę, pradėjo aiškinti, kad tada jie dirbo Lietuvai.

Bet supraskime, kad valdžiai reikia daugiau mokesčių surinkti. Sveikata čia niekuo dėta, čia visur tik pinigai.

Tai gal reikėtų kovoti ne tik už tai, kad lietuviai būtų mažiausiai išgerianti, bet ir mažiausiai suvalganti tauta?

Ne. Piliečiai, nuo tokio „zveriūgų“ primesto saldaus gyvenimo klipatėlėmis virtę, mokesčių nebeišsigalės sumokėti. Užtat verslas klestės. Tiesa, ir jam pirkėjų gali pritrūkti.