Dabar, kai baigia tirpti paskutiniai  sniego lopiniai, kadaise beveik kiekviename kaime pavakariais buvo galima išgirsti kurapkų poravimosi garsus. Bet tai buvo prieš keletą dešimtmečių. Dabar – liūdnas vaizdelis. Ornitologai skelbia, kad mūsų šalyje kurapkų liko tik  keletas dešimčių pulkelių. Greta beveik išnykusių žalvarnių, mūsų šalyje tai viena labiausiai nykstančių paukščių rūšių. Sunku patikėti, kad viena iš dėsliausių pasaulyje paukščių taip sparčiai mažėja. Mūsiškės kurapkos padeda daugiau nei 20 kiaušinių (tekę man rasti 24 kiaušinėlius lizde).Jų bendras svoris neretai viršija pačios patelės svorį, kas irgi unikalu tarp sparnuočių.

Specialistai pateikia įvairiausių samprotavimų, kodėl kurapkų populiacija per pastaruosius dešimtmečius taip sparčiai sumažėjo. Manoma, kad  dėl plėšrūnų gausumo, dėl chemizacijos, ankstyvo pievų šienavimo ir kitų priežasčių. Mano giliu įsitikinimu, be minėtų faktorių labiausiai pakenkė kurapkų populiacijai tai, kad kaimuose beveik neliko nedidelių rugiais užsėtų laukelių. Ten kurapkų jaunikliai puikiai gali gyventi ir slėptis. Bent iki skraidymo, kada jau skraidančią vadą galima užtikti ir atvirose erdvėse. Be to, žiemkenčiai kurapkoms žiemos laikotarpiu – pagrindinė mitybos bazė. Jei dabar ta laukų vištelė laimingai išsiperi pievoje ar bulvių plotuose, apsisaugoti jaunikliams nuo plėšrūnų(vanagų, valkataujančių kačių) žymiai sunkiau. Jei jų klestėjimo laikais rudenį iki žiemos pulkeliuose būdavo 10–15 ir daugiau individų,šiais laikais pamatyti pulkelį iki žiemos su 8–10 vada – didelė retenybė.

Kai praktiškai nebeliko žiemkenčių plotelių, pas sodiečius kurapkos žiemą dažnai ateina į sodybų kiemus. O čia laukia katės ir, ko gero, akmeninės kiaunės. Jos labai  išplitusios mūsų šalyje. Taigi, norint kad grįžtų kurapkos įbuvusias savo buveines, reikia dirbtinai jas veisti. Ilgametį patyrimą šioje srityje turi dauguma Europos šalių (ir Rusijos) medžioklės ūkiai. Darbas bus vėjais paleistas, jei grąžintuose plotuose nebus grūdinių kultūrų, pirmiausia žiemkenčių plotelių, apsauginių želdinių.

Norėčiau kreiptis į visus rajono gamtos mylėtojus, sodybų savininkus, ūkininkus – nepatingėkite vakarais, išėję į lauką, pasiklausyti, ar greta kitų balsų nesigirdi kurapkų specifiniai, su nieku nesumaišomi, balsai. Sužinotume, ar tikrai tokia tragiška padėtis bent mūsų rajone. Gerai, jei ir paskambintumėte man tel. 8 620 58325.