Nepriklausomybės 27-ųjų metinių išvakarėse – neregėtas nusikaltimas. Taip, nusikaltėliai sugauti, policija, turint galvoje nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, veikė profesionaliai.

Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, kalbėdamas apie Ievos Strazdauskaitės nužudymą, nusikaltėlius priskyrė „pašalpinių“ kartai ir priminė, kad jie užaugo, buvo išauklėti nepriklausomoje Lietuvoje. Nemaloni tiesa.

Dar viena nemaloni tiesa – apie „pašalpinius“ kalba komisaras, tačiau tyli politikai. Nė viena iš Seime posėdžiavusių partijų neišdrįsta pasakyti: tai mūsų kaltė, mes pražiūrėjome, išauginome dykaduonių kartą.

Apie nusikaltėlių tautybę apskritai nedera kalbėti. Tiksliau, apie kitataučių nusikaltėlių tautybę. Apie lietuvius – prašom. Visi ir taip žino, kad Vilniuje narkotikais prekiaujama lietuvių tabore.

Apie mirties bausmę irgi kalbėti negalima. Civilizuoti esame. Ypač turint galvoje pastarąjį nusikaltimą. Iš karto po to, kai L. Pernavas nusistebėjo, kaip tokie žmonės žeme vaikšto, pasirodė straipsniai, tiesiog draudžiantys net pagalvoti apie tai.

Pagrindinė banditų gynėjų mintis: dabar maitinsime žmogžudžius tiek metų, kiek skirs teismas. O kai jie atliks bausmę ir gailėsis dėl įvykdyto nusikaltimo – taip mano vienas mirties bausmės priešininkas – išleisime į laisvę.

Pranešama, kad vienas iš I. Strazdauskaitės žmogžudžių buvo išleistas į laisvę anksčiau laiko. Matyt, gailėjosi dėl įvykdyto nusikaltimo. Gailėsis ir dabar. Užtenka gailėti, ir jau esi geras, o jeigu dar atsiprašysi – apdovanojimo vertas. Pastebėjote, kaip žurnaliūgos teismuose klausinėja: ar atsiprašė, ar gailėjosi?

Dabar Kalėjimų departamentas kaltas: neprižiūrėjo, ką veikia tas, kuris gailėjosi ir pasitaisė. Departamentas neprižiūrėjo, bet ar tik jis kaltas? Ar visa sistema, kurta jau 27 metus?

Nuperkami prokurorai ir teisėjai. Atsistatydino Aukščiausiojo Teismo (!) teisėjas Viktoras Aidukas. Viskas, dabar švaru?

Advokato patarimas: nereikia skubėti duoti kyšį žemesnės instancijos teismo teisėjui, geriau palaukti, kol byla pasieks Aukščiausiąjį. Patikslinu – Teismą.

Net pasodinami greitai pasitaiso ir paleidžiami. O kol pasitaiso – kalėjime jie gyvena geriau negu laisvėje likę apiplėštieji ir apvogtieji. Negu aukų tėvai. Tiems dirbti reikia, o kalėjime kaip sanatorijoje, telefonu kvailių paieškai, pasportuoji, raumenis užsiaugini – pravers į laisvę išėjus, gal skubiai kam duobę reikės iškasti.

O jeigu į laisvę nesitiki išeiti – kitokių pramogų yra. Galima valstybę į teismą paduoti, kad sąlygos prastos, kad žmogaus teisės pažeidžiamos.

Henrikas Daktaras jau ne vieną bylą prieš Lietuvą laimėjo: tai jam cinamono trūksta, tai dar ko. O irgi iki gyvos galvos nuteistas Dembavos budelis Julius Jakubaitis laimėjo bylą prieš Lietuvą dėl prastų kalėjimo sąlygų.

Matote, advokatams pinigų pakanka, o nukentėjusiesiems atlyginti – nėra. Ir dar: gal jūs pasiūlytumėte tą budelį automobilio bagažinėje apgyvendinti – kaip jis savo auką laikė? Tada netinkate į teisėjus.

Nors – gal ir teisėjai čia niekuo dėti. Įstatymai tokie. Politikai, jums tai patinka?

Taip, Lietuva tokių nusikaltėlių teises ginančių įstatymų keisti negali. Mes esame civilizuotos Europos dalis. Kas nors paaiškins tai I. Strazdauskaitės, kitų per 27-erius metus nusikaltėlių nužudytų aukų tėvams?