Ignalinos krašto muziejus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse pakvietė susipažinti su nauja mobilia stendų paroda, kurioje panaudotas skaitmeninis turinys, sukurtas muziejams, įgyvendinant Lietuvos kultūros tarybos ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos remiamą projektą „Skaitmeninis turinys apie Lietuvos valstybės kūrimosi laikotarpį liudijantį dokumentinį paveldą – nacionaliniuose ir tarptautiniuose portaluose“. Parodoje – 23 mobilūs stendai, kiekviename iš jų – vis kita Lietuvos Nepriklausomybės kelią iliustruojanti istorija. Vienuoliktas stendas skirtas Didžiasalio, Mielagėnų ir Palūšės kraštui.

Dar pernai pavasarį 25 Lietuvos muziejai (tarp jų ir Ignalinos) pakvietė šalies gyventojus, įstaigas ir organizacijas pasidalinti savo asmeniniuose ir institucijų archyvuose saugomais dar neviešintais dokumentais, nuotraukomis, rankraščiais, kurie iškalbingai pasakoja apie Lietuvos kelią į valstybingumą ir jo pagrindų stiprinimą nuo XIX a. pab. iki šių dienų.

Projekto metu surinkta, ištyrinėta ir suskaitmeninta daugiau negu 4 tūkst. įvairių dokumentinio paveldo objektų. Didžioji jų dalis buvo aprašyta Lietuvos integralioje muziejų informacinėje sistemoje (LIMIS). Duomenys apie daugiau negu 2 tūkst. objektų yra paviešinti LIMIS portale www.limis.lt, Virtualios elektroninio paveldo informacinės sistemos portale www.epaveldas.lt ir didžiausiame Europos kultūros paveldo portale „Europeana“ www.europeana.eu. 200 atrinktų teminių vaizdų panaudota kuriant mobilią stendinę parodą „Lietuvos Nepriklausomybės kelias: asmenybės, įvykiai“.

Parodoje pristatomos nuotraukos, kuriose įamžinti ne tik tokie gerai žinomi valstybės ir visuomenės veikėjai kaip Jonas Basanavičius ar Vytautas Landsbergis. Parodoje pateikiama ir paprastų Lietuvos žmonių, jų šeimų istorijų.

Parodoje „Lietuvos Nepriklausomybės kelias: asmenybės, įvykiai“ Ignalinos krašto muziejaus stende pasakojama apie Tverečiaus, Didžiasalio, Mielagėnų ir Palūšės žmones, XIX a. pab. – XX a. pr. aktyviai kovojusius už savo kraštiečių lietuviškųjų šaknų išsaugojimą.

Tuo laikotarpiu dėl besikeičiančių politinių sąlygų rytinei Lietuvos daliai ypač aktualu buvo pasipriešinti tuomet vykusiam krašto lenkinimui, vokietinimui, rusinimui. Pagrindinį vaidmenį saugant gimtąją kalbą, ginant tautos Laisvę suvaidino krašto šviesuoliai – knygnešiai, kunigai, mokytojai, daraktoriai, visuomenės veikėjai ir lietuvių švietimo draugija „Rytas“.

Iš Ignalinos krašto muziejaus stendo žvelgia kunigas, knygnešys, draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo organizavimo Tverečiaus krašte pradininkas Jonas Burba, knygnešys, vargonininkas, visuomenės veikėjas Leonas Bielinis, vienas iškiliausių Didžiasalio žmonių Juozas Kėkštas, Palūšės Kisielių šeimų atstovai ir daugelis kitų kraštui nusipelniusių žmonių. Vienoje įdomiausių stendo nuotraukų – 1930 m. įamžinti Vosiūnų ,,Ryto“ mokyklos mokiniai kartu su mokytoju H. Misiūnu ir klebonu V. Miškiniu.

Ignalinos stendo teksto autoriai: Ignalinos krašto muziejaus muziejininkė Marija Kirkienė, Didžiasalio ,,Ryto“ gimnazijos mokytojos, lituanistė Nijolė Keraitienė ir istorikė Marytė Misiūnienė bei „Ryto“ gimnazijos direktorė Elena Sekonienė, Mielagėnų bendruomenės pirmininkė Valė Švarcienė, knygos „Palūšė: savita mažo kaimelio istorija“ sudarytoja bibliotekininkė Rita Ramanauskienė.

Į parodos atidarymą susirinko didelis būrys ignaliniečių. Apie kiekvieną iš 23 stendų papasakojo muziejininkė M. Kirkienė. Ilgiau sustota ties mūsų kraštui skirtu stendu. Autorių vardu kalbėjo mokytoja N. Keraitienė. Ji sakė, kad parodoje tik maža dalelė tos istorijos, kurią rytiniam rajono pakraščiui teko išgyventi. Rajono paribys nepriklausomybę atgavo tik 1990 m., iki tol nuo 1795 m. (paskutinio ATR padalijimo) čia okupantas keitė okupantą – carinė Rusija, Lenkija, SSRS, Vokietija, vėl SSRS…

Rajono vicemeras Laimutis Ragaišis autores gražiai ir prasmingai pavadino parodos signatarais. „Džiugu, kad turime žmonių, gyvosios istorijos archeologų. Ta istorija sudėtinga ir tragiška: du karai, tarpukaris, pokaris, suirutės, Pirmojo pasaulinio karo metu čia trejus metus stovėjusio fronto sumaištis… Pagirtinas Jūsų gebėjimas gaivinti istoriją ir taip daryti gerą įtaką jaunimui. Jūs taip statote Lietuvą, o ji statoma kasdien, dieną ir naktį“, – sakė vicemeras.

Rajono švietimo, kultūros ir sporto  skyriaus vedėja Rimanta Vilčinskienė teigė, kad „atėjome į parodą ne malonumą patirti, o pasivaikščioti po istoriją, pajusti nepriklausomybės jausmą. Kartu verta susimąstyti – ar esame verti tos nepriklausomybės, ar viską darome, kad tas laisvės žygis tęstųsi“.

Kalbėjęs ignalinietis Juozas Repšys parodos stenduose pasigedo dar vienos paribio asmenybės – prof. Zigmo Žemaičio paminėjimo.

Renginyje dainavo vienuoliktus metus gyvuojantis vokalinis ansamblis „Iš širdies“. Vieną savo dainą tądien skyrė parodos mūsų krašto stendo autorėms. Jas pasveikino ir dovanų atnešė Didžiasalio seniūnas Antanas Pauliukėnas ir Ignalinos seniūnijos seniūnas Jonas Polito.

P. S. Rašant straipsnį panaudotas informacinis muziejaus tekstas.

Autoriaus nuotr.