Prieš keletą metų spausdinome seriją straipsnių „Kai rajonas skendėjo KGB šešėliuose“, kurie buvo parengti pagal rajono KGB skyriaus tuomet slaptus, dabar jau prieinamus dokumentus, ataskaitas. Visi jie buvo siųsti Lietuvos TSR saugumo komitetui. Metų ataskaitose – daug įdomių ir mums nežinomų skaičių, faktų, bet pažįstamų pavardžių. Skaitant šias ataskaitas susidaro visas vaizdas apie kagėbistų veiklą rajone, sekimų mastus, jų pobūdį. Tai ir įdomu ir reikia istorijai. Kai kurių veikų (vėliavų, transparantų nuplėšimo) net visagalis KGB tuomet neišaiškindavo, tad gal tos paslaptys dabar paaiškėtų, gal yra žinančių (ar patys „kaltininkai“ atsilieptų), kas tai padarė. Juk dabar savotiškai tuo galime didžiuotis, kad tuomet ne visi buvome pilka masė, kokius iš visų tuomet stengėsi lipdyti komunistinis režimas.

Šiandien spausdiname vieną iš ciklo rašinių, kiek papildytą pagal 1968, 1970, 1971, 1972 ir 1973 m. KGB jungtinio Švenčionių ir Ignalinos skyriaus slaptas skyriaus ataskaitas, siųstas Lietuvos TSR KGB, kurias pasirašė skyriaus viršininkas papulkininkis Nikolajevas. Versdami iš rusų kalbos praleidome tik įvairią ideologinę pliurpalynę ir kai kurias neesmines įvykių aprašymo smulkmenas. Atkreipkite dėmesį į kai kurias pavardes. Agentai vadinami tik slapyvardžiais, tačiau buvo dar viena su KGB bendradarbiavusių informatorių (savo noru ar per prievartą) žmonių kategorija, kurie vadinti „doverenyje lica“ (patikėtiniai). Tai štai jų pavardės, atrodo, neišgalvotos, realios. 

1968 m.

Dar 1967 m. lapkritį gavome agento „Pranas“ pranešimą, kad esą Ožionių k. veikia antisovietinė organizacija, kurią sudaro legalizavęsi banditai (partizanai – J. B.) ir jų bendrininkai, kurie ketina, jei kiltų karas, sukilti prieš valdžią su ginklu. Pranešimas nepasitvirtino, agentas „Pranas“ apšmeižė kai kuriuos žmones.

Gegužės 21 d. agentas „Lukauskas“ pranešė, kad Tarpkolūkinės statybos organizacijos darbininkas Valdemaras Bučelis pasakojo, kad vairuotojas Ivanas Barkovskis (gim. 1937 m.) ir gyvenantis Velūnų k., už 300 rub. siūlė nužudyti „Kalinino“ kolūkio pirmininką Sakalauską (dabartinio rajono tarybos nario Vytauto Sakalausko tėvą – J. B.). Bučelis sakė, kad to nedarys už jokius pinigus.

Tikrinant signalą nustatyta, kad V. Barkovskis išties piktas ant kolūkio pirmininko, nes šis jo 1966 m. neišleido iš kolūkio. Su V. Barkovskiu pravestas profilaktinis pokalbis, o Sakalauskas įspėtas apie ketinimus į jį pasikėsinti.

1968 m. sausį Linkmenų tarybinio ūkio padalinio vadovė Vanda Bikuvienė (gim. 1930 m.) paštu gavo anoniminį grasinantį laišką, kuriame grasinama sudeginti jos namus už tai, kad vieniems už darbą ji priskaičiuoja daugiau, nei kitiems. Ieškant anonimo, dirbo agentas „Antanas“ ir keli patikėtiniai, bet nerado.

1968 m. buvo nuplėštos dvi SSRS vėliavos: nuo Rimšės kultūros namų ir nuo Rubelninkų aštuonmetės mokyklos. Abiem atvejais kaltieji nenustatyti.

Liepos 20 d. naktį Grybėnuose nuo kultūros namų nuplėštas transparantas „Kolūkiečiai! Naujom darbo pergalėm sutikim V. Lenino 100-ąsias gimimo metines!“ Kaltininkas nerastas.

Gruodžio 12 d. „Juozas“ pranešė, kad Ignalinos kino direkcijos vairuotojas Mamertas Juodagalvis (gim. 1936 m.), karo atveju išduotų tėvynę. Pokalbyje su „Juozu“ ir kino direkcijos darbuotoju Antanu Gustaičiu, M. Juodagalvis sakė: „Jeigu karas prasidėtų jam tarnaujant armijoje, jis pagrobtų karininką ir pasiduotų priešui.“ A. Gustaitis į tai atsakė, kad taip jam nepavyktų pabėgti, nes nušautų į nugarą, o be to, niekas jam neleistų vežioti karininkų. Kadangi apie M. Juodagalvio antisovietines nuotaikas pranešama pakartotinai, su juo bus kalbama, o su A. Gustaičiu bandysim nustatyti abipusio pasitikėjimo santykius.

Darbas tarp jaunimo, 1967–1968 m.

Rajone veikia 9 vidurinės (2984 mokiniai) ir 16 aštuonmečių mokyklų. Tarp mokytojų veikia agentai „Karvelis“, „Faustas“, „Janonis“, „Kepurė“ ir kt. Dar vidurinėse mokyklose veikia KGB patikėtiniai, iš jų 3 – tarp mokinių:

Ceikinių aštuonmetės mokyklos devintokas Cicėnas (gim. 1952 m.), komjaunuolis, aiškinasi, kas Rubelninkuose nuplėšė SSRS vėliavą.

Mielagėnų vidurinės mokyklos mokytojas Šiaudinis (gim. 1930 m.) naudojamas, sekant kun. K. Garucką, taip pat aiškinantis nacionalistines ir ideologiškai kenksmingas nuotaikas tarp Mielagėnų vidurinės mokyklos mokytojų ir mokinių.

Linkmenų vidurinės mokyklos dešimtokė Aleknaitė, komjaunuolė, naudojama aiškinantis iš kalėjimo grįžusio V. Kauno ryšius ir kitus priešiškai nusiteikusius asmenis, galinčius daryti poveikį mokiniams.

Dūkšto vidurinės mokyklos dešimtokas Tatanovas, komjaunuolis, naudojamas stebint 1967 m. profilaktuotą moksleivį Dūdėną.

1967–1968 m. rajono mokyklose įvyko šie ideologiškai kenksmingi veiksmai:

1967 m. lapkritį Dūkšto vidurinės dešimtokas Petras Dūdėnas (gim. 1951 m.) parašė rašinį tema „Kaimas anksčiau ir dabar“, kuriame gyrė buržuazinės Lietuvos valstiečių gyvenimą ir neigiamai atsiliepė apie kolūkinę dabartį. Patikrinus nustatyta, kad chuliganiškiems veiksmams atlikti poveikį daro Plavėjų k. gyvenantis tėvas Jonas Dūdėnas, buvęs banditas (partizanas – J. B.). Jis legalizavosi, bet liko sovietų valdžiai priešiškose pozicijose. Su moksleiviu profilaktinį pokalbį pravedė mokyklos aktyvas (suderinus su rajono partijos komitetu), o su tėvu – mūsų darbuotojai.

Gautas pranešimas, kad už priklausymą antisovietinei organizacijai teistas Vytautas Kaunas (gim. 1917 m.), gyv. Pusvarsnėlių k., bendraudamas su Linkmenų vidurinės mokyklos mokiniais, juos nuteikia antitarybiškai, daro žalingą poveikį moksleiviams.

1968 m. rugsėjį keletas šios mokyklos aštuntokų užpildė anketas dėl stojimo į komjaunimą ir perdavė jas sekretoriui. Tą pačią dieną anketos dingo. Antrąkart anketas pildyti mokiniai atsisakė, motyvuodami tuo, kad jiems neleidžia tėvai. Kai kuriuos nukalbėjo stoti į komjaunimą aštuntokas Romas Noreikis (gim. 1953 m.), kuris bendrauja su V. Kaunu. Įtariama, kad anketos pavogtos būtent jo iniciatyva. R. Noreikio tėvas mūsų akiratyje yra legalizavęsis nelegalas. Dėl V. Kauno pradėta stebėjimo byla, o su atsisakiusiais stoti į komjaunimą mokiniais auklėjamąjį darbą pravedė VLKJS rajono komitetas.

1967 m. keli šaltiniai pranešė, kad Ceikinių klebonas Karolis Garuckas aktyviai veikia tarp Ceikinių aštuonmetės mokyklos mokinių, įtraukdamas juos į religinę veiklą, savo kieme įrengė dviračių stovėjimo aikštelę, vaikus vaišina saldainiais, savo bute duoda skaityti literatūros, išleistos buržuazinėje Lietuvoje, kai kuriuos mokinius (Laugalį, Ruolią, Rakštelį, Staliauską, Maskoliūną) prikalbino tarnauti Mišiose.

1967 m. spalio 30 d. su K. Garucku pravestas profilaktinis pokalbis (kartu su Lietuvos KGB 5-ojo skyriaus darbuotoju). Po pokalbio kunigas kurį laiką buvo nurimęs, tačiau dabar vėl pas jį lankosi Ignalinos vidurinės mokyklos vienuoliktokas Benediktas Laugalis ir Juozas Ruolia (dabar – garsusis fitoterapeutas – J. B.).

Gerinant situaciją, tarp rajono mokyklų mokinių ir mokytojų verbuojami nauji agentai: Dūkšto vidurinėje – mokytoja „G“, Linkmenų vidurinėje – mokytojas „Č“, Ignalinos vidurinėje – mokinys.

1970 m.

Balandį į Valstybinį radijo ir televizijos komitetą iš Ignalinos atėjo šmeižikiškas antisovietinio turinio anoniminis laiškas. Nustatyta, kad jį parašė Dainių k. gyventoja Paulina Garlienė. Ji prisipažino, su ja pravestas profilaktinis pokalbis.

Spalį iš Ceikinių į „Valstiečių laikraščio“ redakciją atsiųstas šmeižikiškas anoniminis laiškas. Nustatyta, kad jį parašė „Naujo kelio“ kolūkio kolūkietis iš Sriubų k. Jonas Kapustinskas. Jis yra psichiškai nesveikas. Pravesti pokalbiai su juo ir kartu gyvenančiais jo tėvais.

Agentas „Faustas“ pranešė, kad Ceikinių vidurinės mokyklos direktorius Stasys Gecevičius tarp mokytojų nuolat pasakoja ideologiškai kenksmingus anekdotus, priešiškai komentuoja kai kuriuos sovietų valdžios sprendimus. Su juo pravestas profilaktinis pokalbis, dalyvaujant LKP RK sekretoriui Tirkšlevičiui ir švietimo skyriaus vedėjui J. Jadzevičiui.

Gruodžio 15 d. Vidiškių tarybinio ūkio direktorius Ragaišis pranešė, kad Egliniškės k. gyventojas, ūkio fermos darbininkas Vaclovas Čibiras, būdamas girtas, jam grasino: „Jeigu pasikeis valdžia, tave pirmą nudėsiu.“ V. Čibiras partiniams ir tarybiniams aktyvistams grasino ir ankščiau, jis buvęs nacionalistinės bandos narys (partizanas – J. B.). Renkama medžiaga sekimo bylai pradėti.

Buvusius banditus (partizanus – J. B.) Alfonsą Lazdyną (Švenčionių r.) ir S. Kajoką privertėme parašyti savo praėjusią veiklą smerkiančius straipsnius. Jie buvo išspausdinti Švenčionių r. laikraštyje „Žvaigždė“ („Smerkiu savo praeitį“) ir Ignalinos r. „Naujoje vagoje“ („Neužgyjančios žaizdos“).

Toliau ieškojome valstybinių nusikaltėlių Žvyriuko, Linkos, Guigos ir Varnos (visi buvę partizanai – J. B.), bet naujų duomenų negauta.

1971 m.

1941 m. prasidėjus vokiečių okupacijai, Daugėliškyje veikė baltalietuvių būrys (baltaraiščių, sukilėlių – J. B.), kuriam priklausė ir Ožionių k. gyventojas Klemensas Čepulis. Jis dalyvavo Maksimonių miške sušaudant 7 sovietinius aktyvistus, vėliau tarnavo vokiečių kariuomenėje, dalyvavo fronte, nuo 1944 m. slapstosi. Agentas „Paberžis“ pranešė, kad K. Čepulis gali gyventi Latvijoje, Valmieros r. Jo nuotraukos atpažinimui išsiųstos Valmieros r. KGB skyriui. Pradėta stebėjimo byla, renkama medžiaga apie nusikalstamą K. Čepulio veiklą.

Birželį patikimas asmuo pranešė, kad Ignalinos stotyje sustojus traukiniui Leningradas–Kuznica, buvo išmesta dėžė. Joje buvę laiškai išsiųsti į Vilnių.

1972 m.

Birželio 26 d. Ažušilės k. gyventojas Orlovas pranešė, kad prie Ūsių ež. (prie Linkmenų) jis rado prie medžių pritvirtintus tris antisovietinio pobūdžio agitacinius lapelius. Jie užrašyti ant languoto sąsiuvinio lapo pusiau spausdintinomis raidėmis. Užrašai rusų ir lietuvių kalba: „Laisvę Lietuvai“, „Tegyvuoja laisva Lietuva“.

Atlikus tyrimą, nustatyti lapelių autoriai: Mikališkės k. gyventojai – aštuntokas Romas Gaižutis ir septintokas Alvydas Gaižutis, Maksiūnų k. gyventojas, devintokas, komjaunuolis Rimantas Vaiciukas ir septintokas iš Kauno Arvydas Skrebūnas. Liepos 13 d. visi buvo pakviesti pokalbiui į Grikiapelės pradžios mokyklą, kur jie prisipažino pagaminę lapelius. Visiems, dalyvaujant visuomenei ir tėvams, įdiegtos profilaktinės priemonės.

Vasario 23 d. Vidiškių gyventojas Edmundas Skorka įėjo į Ignalinos melioracijos statybos valdybos dispečerinę ir dispečerei Larionovai išrėžė nacionalistinio pobūdžio kalbą. E. Skorkai pravestas profilaktinis pokalbis.

Rugpjūtį Daugpilio m. KGB skyrius pranešė, kad kažkas iš Ignalinos r. pas jų agentą teiravosi, kur galima įsigyti didelį kiekį šovinių TT pistoletui. Išaiškinta, kad tai buvo Dūkšto gyventojas Petras Macijauskas. Jis anksčiau buvo teistas už ypač pavojingus antivalstybinius nusikaltimus. Kai į sovietinę armiją buvo išlydimas Kazlauskas, palydose dalyvavo ir P. Macijauskas. Kai visi išeinančiam linkėjo geros tarnybos, atsistojęs P. Macijauskas sakė: „Jo jaunystėje jaunimas ėjo į miškus kovoti su sovietų valdžia, o dabar vyksta kažkas nesuprantamo.“ Pradėta operatyvinio sekimo byla.

Grupė Vilniaus VISI studentų Dūkšto sodininkystės tarybiniame ūkyje dorojo derlių. Rugsėjo 9 d., susirinkę Dūkšto restorane, jie dainavo nacionalistines dainas. Medžiaga išsiųsta į Lietuvos KGB 5-ąjį skyrių.

1973 m.

Agentui „Faustui“ tapo žinoma, kad Ignalinos 1-osios vidurinės mokyklos mokiniai G. Čepulėnas, R. Levinskas, R. Vilčinskas ir kiti kai kada susirinkę dainuoja nacionalistinę dainą pagal „Internacionalo“ melodiją. Signalas pasitvirtino, „Dainininkai“ paaiškino, kad šią dainą išmoko iš pernai metų abiturientų Blaževičiaus ir Rimkos, daina išties nacionalistinio pobūdžio. LKP rajono komitetas vidurinėje mokykloje pravedė atvirą mokytojų partinį susirinkimą, kuriame kalbėta apie politinio auklėjamojo darbo sustiprinimą. Kovo 9 d. pedagogų taryba svarstė 11 klasės moksleivių poelgį, dainavimo kurstytojams Romui Levinskui, Rimantui Vilčinskui, Daniui Šerėnui buvo sumažintas elgesio pažymys iki nepatenkinamo (kitiems iki trejeto – J. B.), o komjaunuoliui Gintautui Čepulėnui organizacija pareiškė papeikimą. Dar su keliais istorijos dalyviais pravesti profilaktiniai pokalbiai (tai mano klasė, tad profilaktuotas buvau ir aš. Visą mėnesį iš pamokų po vieną vedžiojo pas KGB darbuotoją į direktoriaus kabinetą, tardė, kas tą dainą pirmi pradėjo dainuoti, iš kur gavome žodžius. Po R. Kalantos susideginimo Kaune 1972 m. gegužę, visoje Lietuvoje buvo patriotinis pakilimas. Mokykloje buvo karinis parengimas, tad berniukai mokslo metų pabaigoje važiuodavo į Pabradės poligoną šaudyti iš automato. Tad pirmi dainavimai, ko gero, buvo 1972 m. gegužę, važiuojant į Pabradę. Visą kelią „plėšėme“ dainą: „Geltona, žalia ir raudona,/ Tai mūsų laisvės vėliava / Sugrįš iš užsienio Smetona / Ir vėl bus laisva Lietuva“. Mus įskundė agentas „Faustas“. Įtariame, kad tai buvo karinio parengimo mokytojas Počtariovas – J. B.).

Lapkričio 14 d. LKP RK mums perdavė du religinio pobūdžio lapelius, paimtus iš Dūkšto vidurinės mokyklos septintoko Kazio Jakučio. Jis paaiškino, kad lapelius rado namuose. Pokalbyje su tėvais paaiškėjo, kad šeima labai religinga. Kunigas Ignas Jakutis yra jų giminaitis. Kas lapelius išspausdino rašomąja mašinėle – nenustatyta. Dūkšto vidurinėje mokykloje pradėtas verbuoti naujas agentas.

Rajono mokyklose dabar veikia 6 agentai mokytojai: „Karvelis“, „Faustas“, „Kepurė“, „Palmira“, „Pranaitis“ ir „Žvejas“. Taip pat mokyklose yra 8 patikėtiniai: 4 tarp mokinių ir 4 tarp mokytojų.