Prasidėjus naujiems kalendoriniams metams, vos spėjame stebėti ir fiksuoti įvairių įstaigų ir organizacijų praėjusiais metais nuveiktų darbų ataskaitas. Kad galėtum susigaudyti tuose įmantriuose ir specifiniuose labirintuose, tenka gerokai ir ilgokai paplušėti. Kovo 10 d. veiklos ataskaitą pateikė Ignalinos rajono neįgaliųjų draugija. Išsamiau susipažinti su rajono neįgaliųjų veikla atvyko rajono meras Henrikas Šiaudinis, Socialinės paramos ir kaimo reikalų skyriaus vedėja Natalija Truchina bei tarybos narys Alfonsas Gasparavičius ir 52 Neįgaliųjų draugijos, vienijančios 382 neįgaliuosius, nariai.

Pirmininkaujantis Albinas Jakimavičius kvietė pasisakyti draugijos vadovę Reginą Slabadienę ir revizinės komisijos narę Liudmilą Palenčienę.

Prieš pristatydama nuveiktas metines veiklas, R. Slabadienė pakvietė tylos minute pagerbti net 22 praėjusiais metais mirusius draugijos narius. Pirmininkė pastebėjo, kad draugija sparčiai sensta, nes turintis neįgalumą jaunimas esą nenori viešintis ir tapti draugijos nariais.

Ši pirmininkės mintis tiesiog suglumino, tad vardan teisingumo norėčiau oficialiai pirmininkei ir draugijos branduolį savo rankose laikančiai Olgai Kajėnienei užduoti retorinį klausimą: „O ką čia veikti jauniems ir vidutinio amžiaus žmonėms, kokios pagalbos ir palaikymo jie gali tikėtis?“ Draugijos nariais dar tebėra keletas jaunų žmonių, tik jie čia ir akių neberodo.

R. Slabadienė priminė, jog net 45 draugijos nariai važiavo pailsėti Šventojoje prie jūros, aplankė Rokiškio dvarą ir dar daugiau įdomių lankytinų šalies vietų. Džiaugėsi pirmininkė rankdarbių būrelio veikla ir jo vadove Zofija Laurinėniene, taip patgera Reginos ir Broniaus Šatkauskų idėja – daryti paveikslus iš kiaušinių dėžučių. Aš labai atsakingai galiu pridurti, jog šie žmonės ne tik šią idėją atnešė draugijai. Bronius daugybei darbų savo rankomis pagamino medinius rėmelius, drauge su Regina skoningai sukabino juos draugijos nuomojamose patalpose, įnešė kitokios bendravimo kultūros. Tik vėl retorinis klausimas draugijos vadovėms: „Kur šitie žmonės dabar?“

Pasak pirmininkės, daug pasiekimų turi ir sporto būrelis. Antradieniais bent 10 draugijos narių žaidžia šaškėmis ir šachmatais, dalyvavo sporto šventėje.

Revizinės komisijos narė L. Palenčienė išpasakojo kur ir kaip „nukeliavo“ kiekvienas draugijos euro centas. Noriu priminti, kad draugija kasmet metų pabaigoje numato ateinančiųjų metų veiklos planą ir teikia jo įgyvendinimui programą dėl numatytų veiklų finansavimo Neįgaliųjų reikalų departamentui ir Ignalinos rajono savivaldybei. Pernai pagal programą skirta 15 175Eur NRD ir dar 1500Eur rajono savivaldybės lėšų. Neįgaliųjų veiklai lėšų skyrė ir rėmėjai: ūkininkas Juozas Mikštas – 500 eurų, UAB „Igela“ – 50 eurų, UAB „Pjūklininkas“ – 80 eurų, kaip ir kasmet, laikraščio „Mūsų Ignalina“ redakcija dovanoja 30-čiai žmonių metinę laikraščio prenumeratą, kuri redakcijai kainuoja 741 Eur. Visos lėšos, pasak L. Palenčienės, panaudotos tikslingai, tvarkingai ir jokių trūkumų ar netikslumų nerasta.

Patvirtinus ataskaitą, konferencijos pirmininkas pasidžiaugė šiemet „brandesniais“ kolegomis ir geresne atmosfera. O ne tuščiomis į svečius atvykęs H. Šiaudinis ir N. Truchina padėkojo už aktyvią draugijos veiklą bei palinkėjo tęsti pradėtus gražius darbus.

Nustebino išties pasikeitęs ir pasitempęs visomis prasmėmis draugijos ansamblis „Putinas“. Tik akis norom nenorom ir vėl „užkliuvo“ už fakto, kad tiek pačioje draugijoje, tiek ir ansamblyje susibūrę tiesiog aktyvūs rajono senjorai, o ne neįgalieji.

Kaip atsitiko, kad Neįgaliųjų draugijoje didžiąją dalį narių sudaro senjorai, o ne tikri neįgalieji, kuriems ir skiriamos lėšos, lengvatos bei rėmėjų pinigai. Nepatikėsiu, kad senjorai, prisidengę neįgaliaisiais, siekia gauti naudos. Draugijos finansininkė – Janina Dainienė tikino, kad tokią keistą tvarką įvedęs ankstesnis draugijos pirmininkas ir niekas jos nekeitė. 

Įsivėlusi klaida, manau, labai neetiška ir skaudi neįgaliųjų atžvilgiu, tad turėtų būti taisytina. Senatvė – nėra nei liga, nei negalia. O aktyviems senjorams yra  puikiausias gyvenimo įprasminimo būdas – Ignalinos trečiojo amžiaus universitetas (ITAU). Čia galima tobulintis tiek istorijoje, literatūroje, gilinti politologijos, informacinių technologijų žinias, mokytis kalbų ir kt. O štai Neįgaliųjų draugija turėtų būti palikta neįgaliesiems ir pagrindinis jos organizacijos tikslas – atstovauti ir ginti neįgaliųjų pilietines, socialines ir ekonomines teises, skatinti lygias galimybes, suteikti reikalingą informaciją. Siekiant šio tikslo, turėtų būti stengiamasi kuriant ir vykdant valstybinę neįgalių žmonių medicininės, profesinės reabilitacijos, socialinės integracijos programą. Stengtis daryti teigiamą įtaką įstatymų ir strategijų priėmimui, dalyvauti kuriant politiką ir įgyvendinant priemones Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Patys neįgalieji turėtų rengti seminarus, mokymus, konferencijas, be to,savo iniciatyva ar dalyvaudami darbo grupėse, tirti, analizuoti ir spręsti aktualius neįgaliųjų socialinius klausimus.

Neįgaliųjų  prioritetinės grupės – fizinių negalių turintieji, neįgalūs vaikai ir jaunuoliai, atokiau nuo savivaldybių centrų gyvenantys specialiųjų poreikių turintys žmonės, jų artimieji ir šeimos nariai, bet ne mūsų nuostabieji senjorai. Viso šito draugijos veikloje nėra.

Deja, bet Neįgaliųjų draugijos veiklai – kaip aktyvių senjorų būreliui rašau dailų pliusą, o kaip neįgalių žmonių vienijimo ir pagalbos centrui – minusą.

Autorės nuotr.