Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų didžiosios kovo apygardos 8-osios rinktinės iniciatyva kovo 16 d. Ignalinos rajono savivaldybės administracijoje organizuotos teorinės pratybos. Jų tikslas – pasirengti bendriems veiksmams ekstremalios situacijos metu ar karo padėties atveju, pagilinti ir plėsti žinias apie teritorinę gynybą, siekti, kad Lietuvos kariuomenė išlaikytų bendradarbiavimą su savivaldos institucijomis, atitinkamomis tarnybomis, turėtų piliečių paramą ir palaikymą. Pratybose dalyvavo minėtos rinktinės pareigūnai ir savivaldybės administracijos direktoriaus Vido Kreivėno vadovaujamos Ignalinos rajono savivaldybės ekstremalių situacijų komisijos(ESK) nariai.

Teritorinės gynybos planus apžvelgė majoras Ramūnas Mikėnas. Jis priminė, kad teritorinė gynyba – tai ekstremalių situacijų valdymas (civilinės saugos rėmimas), šalies gynimas ir pasipriešinimas agresoriui. Lietuvoje veikia dvi specialų statusą turinčios organizacijos, kuriose piliečiai, laisvu nuo darbo ar studijų metu gali prisidėti prie pasirengimo valstybės gynybai. Tai Lietuvos šaulių sąjunga ir Krašto apsaugos savanorių pajėgos, turinčios įstatymais suteiktas funkcijas, pareigas ir tam tikras galias. Taigi šauliai, savanoriai, savivaldybės institucijos ir gyventojai yra pagrindiniai teritorinės gynybos vienetai. Reguliarieji gynybos vienetai yra sausumos pajėgos, specialiųjų operacijų pajėgos, kiti kariniai vienetai. R. Mikėno teigimu, siekiama, kad savivaldos institucijos su savo pavaldžiais vienetais neliktų nuošalyje, kad būtų užtikrinta visų struktūrų sąveika ir subalansuoti veiksmai.

Savanorių pajėgų didžiosios kovo apygardos 8-osios rinktinės 807-osios pėstininkų kuopos kuopininkas vyr. seržantas Olegas Garejevas pateikė situacijų, įvedus karo padėtį, analizę ir kvietė diskutuoti, išsakyti pasiūlymus. Kalbėta apie svarbių rajono objektų (vandens, šilumos tiekimo įmonių ir kt.) apsaugos užtikrinimą, pilietinio pasipriešinimo organizavimą, policijos rėmėjų, medžiotojų pasitelkimą. Kaip vienas svarbiausių dalykų minėta gyventojų parama, kuri įvardinta viena iš sėkmės sąlygų šalies gynyboje.

Gyventojai turėtų žinoti, kad karo padėtis yra įvedama prireikus ginti tėvynę ginkluoto užpuolimo ar jo grėsmes atveju, kai iškyla pavojus valstybės suverenumui ar jos teritorijos vientisumui. Karo padėtį visoje šalyje ar jos dalyje įveda Seimas, tačiau Prezidentas ginkluoto užpuolimo atveju taip pat gali priimti šį sprendimą. Esant karo padėčiai suformuojamos šalies ginkluotosios pajėgos. Joms vadovauti Prezidento dekretu skiriamas kariuomenės vadas, kuris yra pavaldus gynybos veiksmų civilinei vadovybei. Užtikrinant savivaldos veiklos tęstinumą savivaldybėse, kai šių savivaldos institucijos negali veikti, steigiamos karinės komendantūros. Joms vadovauja karo komendantai.

Pratybų pabaigoje buvo akcentuotos pagrindinės mintys ir probleminiai klausimai, kuriuos reikia spręsti. Krašto apsaugos savanorių pajėgų atstovai patikino, kad bus planuojamos pratybos, kuriose bus organizuojama vieno iš svarbių rajono  objektų apsauga, taip pat vyks atskiri susitikimai su policijos,  priešgaisrinės apsaugos tarnybomis, savivaldybės atstovais. Savivaldybės administracijos direktorius V. Kreivėnas visiems dalyvavusiems padėkojo už pastangas, išsakytas mintis ir palinkėjo toliau konstruktyviai bendradarbiauti.

Autorės nuotr.