Kovo 22 d. Ignalinos krašto muziejuje, kaip ir kasmet belaukiant Verbų sekmadienio, surengta edukacinė verbų rišimo pamokėlė. Nešina džiovintais žolynais ir jau surištomis verbomis atvyko Ignalinoje gerai žinoma šio dailiojo amato puoselėtoja Zofija Laurinėnienė. Šįkart į muziejų pakviesta grupelė Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazijos penktokų. Muziejininkė Marija Kirkienė jiems papasakojo apie verbų rišimo tradicijas, parodė, kaip atrodo tradicinė verba. 

Pirmą kartą verbos lietuvių kalba paminėtos 1573 m. Tradicinė lietuvio verba – tai paprasčiausia kadagio puokštelė, pagyvinta tujos, išsprogusio gluosnio ar žilvičio šakele. Parsinešę iš bažnyčios žmonės verbą užkišdavo už švento paveikslo, laikydavo pagarboje. Bet prieš tai namiškius smagiai verba pamušdavo sakydami: „Ne aš mušu, verba muša, būk laimingas, nuo visų ligų apgintas…“ Verbos, kurias daug metų riša mokymus vedusi Zofija, dar vadinamos Vilniaus krašto verbomis. Dabar jos išplitę po visą Lietuvą ir yra tikrai populiarios.

Tokios verbos rišamos ant pagaliuko siūlu tvirtinant sausus žolynus, jos būna įvairiausių dydžių ir formų. Visą grožį lemia tinkamai sudžiovinti bei suderinti augalėliai. Kaip sakė ponia Zofija, daugiausia laiko užima ne verbų rišimas, o pasirengimas. Vienas žoleles moteris suskina vasarą pievose, kitas pati darže užsiaugina. Kiekviena rišėja turi savo mėgstamas, kurias dažniausiai komponuoja. Zofijos verbose puikuojasi rugiai, smilgų, viksvų viršūnėlės, kraujažolės, sausutės, linai, šlamučiai, kiškio uodegėlės. Labai svarbu žolynus suskinti tinkamu metu, paskui surištas į šluoteles gerai išdžiovinti. Zofija parduoda verbas mugėse, tačiau, kaip sakė, riša jas tikrai ne dėl pardavimo, o dėl malonumo.

Mokymuose dalyvavusiems vaikams moteris aiškino ir rodė, kaip pradėti verbos rišimą. Kiekvienas gavo po pagaliuką, siūlo ir galėjo rinktis jam patinkančias žoleles. Darbas vyko labai smagiai. Verbų rišimas Zofijai tapo jos hobiu ir geriausiu laisvalaikiu, jis visada lydimas gerų minčių, ramaus nusiteikimo. Tuo netrukus įsitikino ir pamokėlės dalyviai. Kiekvienas jų buvo toks susikaupęs ir besidžiaugiantis vis gražėjančia savo verba.

Autorės nuotr.