Šį sekmadienį Lietuvoje bus įvestas vasaros laikas. Kovo 26-ąją, 3 valandą nakties, laikrodžių rodykles reikės pasukti viena valanda pirmyn (geriausia tai padaryti šeštadienio vakarą, einant miegoti). Vasaros laikas galios septynis mėnesius – iki spalio pabaigos.

Laikas Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse narėse, keičiamas dukart per metus, vykdant neribotai galiojančią ES direktyvą dėl vasaros laiko. Briuselis kas penkerius metus skelbia komunikatą, kuriame nurodomas tikslus vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo grafikas. Vasaros laikas kasmet įvedamas paskutinį kovo sekmadienį, pasukant laikrodžio rodyklę valanda  į priekį, o atšaukiamas paskutinį spalio sekmadienį. Daugelis ES šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus 9-ąjį dešimtmetį. Geografiškai penktadalis Lietuvos (vakarinė dalis) patenka į pirmą, likusi dalis – į antrą laiko juostą.

Lietuvoje vasaros laikas buvo pradėtas įvedinėti dar sovietmečiu, 1981 m. Atkūrus nepriklausomybę, šios taisyklės taikymas išliko iki 1999 m. rudens, kai ją panaikino Rolando Pakso vadovaujama Vyriausybė. Tačiau 2003-iųjų pavasarį Ministrų kabinetas, vadovaujamas Algirdo Brazausko, sugrąžino vasaros laiko įvedimą. Buvo atsižvelgta į Europos Sąjungos (ES), į kurią tuomet rengėsi stoti Lietuva, rekomendacijas.

Pirmą kartą idėją, kad persukant laikrodžio rodykles galima „pailginti“ dieną ir sutaupyti elektros energijos, dar 1784-aisiais iškėlė amerikietis išradėjas ir politikas Bendžaminas Franklinas (Benjamin Franklin). Jo teigimu, žmonės švaisto šviesųjį paros laiką, vasaros rytais gulėdami lovoje, o pasukus laikrodžius valanda į priekį būtų išlošiama viena šviesi vakaro valanda.

Kai kurios valstybės vasaros laiką įsivedė dar XX a. pradžioje. Pirmojo pasaulinio karo metais pirmieji tai padarė anglai – pristigus kuro ir degalų nuspręsta efektyviau panaudoti saulės šviesą. Kai kuriose Europos šalyse vasaros laikas buvo įvestas 1973 m., kai pasaulį ištiko naftos krizė ir buvo stengiamasi taupyti elektros energiją.

Pirmoji ES direktyva dėl vasaros laiko buvo priimta 1980-aisiais. Dabar ES direktyva, numatanti vasaros ir žiemos laiką, galioja neribotai.

Europos Komisija yra paskelbusi ataskaitą apie sezoninio laiko poveikį įvairioms ūkio šakoms ir kitiems sektoriams. Ji buvo parengta pagal ES narių pateiktą informaciją – nė viena valstybė nepareiškė noro atsisakyti vasaros laiko.

Tačiau iki šiol nesutariama, ar verta daryti žalą sveikatai dėl menamos naudos taupant energiją, nors ryškaus teigiamo ekonominio efekto esą nėra. Didelei daliai žmonių būna sunku prisitaikyti prie naujo laiko.