„Noriu padėkoti Didžiasalio kultūros centrui, kad organizavo tokią nuostabią šventę. Žinoma, mes, žmonės, skirtingai suprantame humorą ir tuo esame saviti. Mes, rajono tarybos nariai, taip pat esame saviti ir skirtingai suprantame humorą, todėl ir balsuojame skirtingai. Į šią šventę atnešiau dovanų ir noriu visiems užduoti minklę: „Kas sovietų laikais buvo deficitas, bet galima buvo rasti, o kas šiais laikais nėra deficitas, bet labai dažnai negali rasti?“, – sakė humoro šventės ŠAIPOKAS 2017 kulminacijai savotišką akcentą suteikusi rajono tarybos narė Indrė Gruodienė, į renginį atlydėjusi ir pristačiusi Daugėliškio bendruomenės komandą.

Balandžio 1-ąją, šeštadienį, Didžiasalio kultūros centre vyko pirmoji humoristų šventė ŠAIPOKAS 2017. Renginio sumanytoja, laisvalaikio organizatorė Jūratė Cibulskienė pakvietė draugus iš kaimyninių seniūnijų pašėlioti. Juoktis drauge suvažiavo Tverečiaus, Daugėliškio, Taujūnų, Rimšės, Didžiasalio ir Mielagėnų bendruomenės. Svečius pasitiko renginio vedėjas ponas Tadas, vietos humoro mylėtojas. Nenorėjęs, kad artistai labai stumdytųsi šalia scenos, negalėdami pasirinkti, kuriems pirmiau pasirodyti, ponas Tadas kiekvienos seniūnijos laisvalaikio organizatorėms pačioms leido rinktis balionus su saldainiais, nurodančiais pasirodymo eilės numerį. Ir ginčų išvengta, ir gyvenimas pasaldintas.

Tverečėnai parodijavo rusų estrados žvaigždes ir laisvo elgesio moteris. Daugėliškėnai gvildeno tuštėjančių sodybų, neišsprendžiamų moterų ir vyrų tarpusavio santykių bei civilizacijos rykštės – depresijos gydymo problemas. Taujūniškiai gyrėsi didžiuliu vyrų pertekliumi, pasakojo apie naivaus „plaukiojimo“ internete pasekmes. Rimšiškiai pasakojo pasakėčias, parodijavo alkoholiu permirkusią visuomenę. Didžiasalio bendruomenė pateikė net kelias humoristines gyvenimiškas situacijas iš Didžiasalio ambulatorijos, fotoateljė, pramogų parko ir vietos radijo studijos. Kaip paaiškėjo, viena pacienčių, netyčia atvertusių savo ambulatorinę kortelę, perskaitė gana iškalbingą gydytojo įrašą: „Psichičeskich zabolevanij net. Prosto dura.“ O smagiai reikalai klojosi toliau?..

Visoje šalyje jau išgarsėjęs mielagėniškis pasakorius Kęstutis išporino Mielagėnų vardo istoriją, karaliaus Mindaugo pagal Juozą Erlicką pamąstymus ir gyvenimo bei meilės reikalų paslaptis pagal mielagianskus.

Plojimais, padėkų raštais ir gėlėmis aktorius džiugino didžiasaliečiai. Tarybos narė Indrė Gruodienė laisvalaikio organizatorėms įteikė kiek neįprastą, bet kaip ji pati sakė, labai reikalingą dovaną – tualetinio popieriaus. Taigi, štai jums ir atsakymas į minklę, kurią perskaitėte teksto pradžioje. „Šiandien yra ta diena, kada galima elgtis, kaip nori, ir juokauti, kaip nori…“ – sakė tarybos narė.

Pirma mintis, važiuojant iš renginio – chaosas, kuriame buvo visko: ir juoko, ir ašarų (nusivylimo). Pusė šio renginio kažkodėl vyko rusų kalba. Ir tai, bent jau man, netrukdė. Aš nesigėdiju šios kalbos. Ir tikrai ne kalboje esmė. Kaip ir daugelis vidutinio amžiaus žmonių, aš taip pat užaugau su „Utreniaja počta“, „V mire zyvotnych“ bei „Čia – mūsų namai“, bet tai nereiškia, kad neturiu judėti į priekį. Problemos esmė – daugelio mūsų baimė atrasti, pažinti ir tobulėti. Kaip užsiciklinom ties tais pačiais „bajeriukais“…, lyg tų 30-ies metų nė nebuvo. Kodėl mes bijome?

Nuo redakcijos – visiems laisvalaikio organizatoriams

Galima išvardinti tūkstantį ir vieną priežastį, kaip sunku dirbti laisvalaikio organizatoriumi. Žinome. Žinome ir tai, kad didžiąją dalį savo uždirbtų pinigų šie žmonės atiduoda saviveiklininkų vaišėms, dekoracijoms, kelionėms ir pan. O kur dar iš savo šeimų „atimti“ savaitgaliai ir gražiosios šventės! Bet ar tikrai taip turi būti. Gal atėjo laikas kažkam pasakyti „STOP“.

Artėja šiltasis metų laikas. Mano akimis žiūrint – „beprotystės“ metas, kada visuose rajono kampeliuose laisvalaikio organizatoriai ir paraleliai susibūrusios bendruomenės kas savaitgalį organizuos renginius, iš kurių vos 20 proc. verti visos visuomenės dėmesio. 80 proc. šių suėjimų yra tiesiog kelių kaimynų pasisėdėjimas, svarbus tik jiems patiems. Bet mūsų žmonės nori kiekviename suėjime matyti merą ar mero pavaduotoją, žiniasklaidos atstovus. Šie žmonės neturi nė vieno savaitgalio, kurį galėtų skirti savo šeimoms. Tačiau turbūt nebūtų bėdos, jei tie renginiai, į kuriuos jie kviečiami, būtų gana plataus masto ir reikšmingi… Savivaldybėje dirba išties puiki specialistė Rasa Juodagalvienė, kuri gali laisvalaikio organizatoriams padėti teisingiau susiorientuoti visuose renginių organizavimo ir reikšmingumo labirintuose.

Kita vertus, kas pasakė, kad laisvalaikio organizatorius privalo dainuoti ir šokti, piešti ir vaidinti, groti ir anekdotus pasakoti, ypač, jei jis nemoka to daryti.  Laisvalaikio organizavimas – plati sritis, kurioje kiekvienas turėtų atrasti save, kad galėtų padėti kitiems įdomiai leisti laisvalaikį. Galima ir sportuoti, jodinėti, mokytis šaudyti iš lankų, organizuoti žygius, ekspedicijas, kad ir po savo seniūniją ar rajoną, rinkti istoriją, mokytis fotografuoti, kūrybingai tvarkyti seniūnijos aplinką, sodinti gėles, parkus, megzti našlaičiams drabužius, siuvinėti bažnyčiai juostas, nerti seniūnijai servetėles, rūpintis laukiniais žvėrimis ir t. t. Čia galima vardinti be pabaigos. Svarbiausia – išsiaiškinti žmonių norus ir poreikius. Gal jau laikas atsisakyti tų stereotipų ir kūrybiškiau pažiūrėti į laisvalaikį. O koncertams kartą per metus seniūnai gali pakvieti kokią nors žmonių mėgstamą grupę.

Nuoširdžiai visiems linkiu sėkmės ir laisvės, priimant kūrybinius sprendimus. Negyvenkime dėl pliuso, gyvenkime dėl įkvepiančios šiandienos ir prasmingos ateities. Lai netruks ateiti diena, kai visi veržte veršis aplankyti jūsų seniūniją ir pamatyti jūsų nuveiktus darbus, renginius ar pasiekimus, bei išbandyti save.

Autorės nuotr.