Skip to content

Egidijus Trofimovas: „Blogą energiją skleidžia tik žmonės“

„Žmonės klysta manydami, kad kai kurie medžiai ir pati mediena skleidžia blogą energiją. Esu įsitikinęs, kad blogą energiją skleidžia tik žmonės“, – sako kelis dešimtmečius medienos iš rankų nepaleidžiantis vyrukas, bet kokią medienos atraižą gebantis paversti meno kūriniu.

Kalbėdamas su Egidijumi supranti, kad su juo viskas yra gerai. Jo gyvenimiškos patirties bagažas toks sodrus ir sudėtingas, kad užtektų kelioms dešimtims arklių nuvaryt, bet jis tebėra gyvas, smagiai šmaikštaujantis ir tebemokantis svajoti. Bendraudama su daugybe žmonių pastebėjau, jog kai žmogus iš savo skausmingos ir liūdnos patirties pasijuokia – reiškia toji patirtis buvo beprotiškai sunki, bet padėjusi augti. O jei žmogus tebeverkšlena ir visą amžių ieško kaltų – nė velnio jis nekentėjo, o jei kiek ir buvo sudėtingų situacijų, tai jis ničnieko iš jų neišmoko.

Aplankiau Egidijų Paringyje, kur žmogus susikūręs saugią zoną nuo pasaulio šėlsmo ir uraganų.

„Kažkaip kitaip man viskas atrodė dar mokantis mokykloje. Mėgau daugiau laiko leisti vienas ir piešti. Ūgtelėjęs iš rankų nebegalėjau ir nebenorėjau paleisti medienos. Baigęs mokyklą atlikau privalomąją karo tarnybą, o tada pradėjau dirbti. Pirmoji darbovietė – tuometinis miškų ūkis. Tada ryšys su medžiu dar labiau sustiprėjo ir jau pradėjau tai vienokius, tai kitokius darbelius gaminti – eksperimentuoti. Taip atsirado pirmieji buityje reikalingi daiktai. Paskui keliavau po užsienį, dirbdamas tai vienur, tai kitur. Dar vėliau įsidarbinau įmonėje, įsikūrusioje Petriškės kaime. Ten įgijau dar daugiau žinių apie medieną ir jos apdirbimą, savybes bei galimybes. Esu įsitikinęs, mediena – paslankiausia medžiaga kurti ir gaminti. Atvirai pasakius, šios mano dirbtuvėlės – viena didžiųjų svajonių – nukrito man lyg iš dangaus. Gavau užsakymą pagaminti namui visus baldus. Įvykdęs užsakymą ir sau reikiamų staklių įsigijau, ir šią svajonių sodybėlę – dirbtuvėles nusipirkau“, – mįslingai šypsosi pašnekovas.

Nedidelėje, kuklioje vyruko sodyboje gimsta ir akiai, ir rankoms mieli medžio dirbiniai: nuo suvenyrų iki šeimos baldų bei romantika dvelkiančių pavėsinių. „Kuo smulkesnis daiktas, tuo daugiau kruopštaus darbo reikia įdėti. Reikia ir aplinką tvarkyti, ir štai namelį šalia statau, tad kažkokiems kūrybiniams darbams laiko vis neužtenka. Pastačiau šulinio rentinį, lauko tualetą, šalia tvenkinuko – kubilą-pirtį, sūpynes, lauko baldus. Šie darbai daromi gana greitai, o štai įvairios komodos bei kiti vidaus baldai atima labai daug laiko. Vis atidėlioju“, – sako Egidijus.

Apžiūrėjusi meistro sodybą ir išties stilingus bei elegantiškų formų statinius, užsukau į pavėsinę, kuri nė iš tolo neprimena standartinių statinių, panašesnė į romantišką pasakų namelį, kurioje gausu detalių, padedančių magiškai išsklaidyti šviesos spindulius. Galinėje pavėsinės sienoje – ant ašies ratu besisukantis apvalus langas. Išties įspūdinga.

Pačiose meistro dirbtuvėse galima būtų įrengti gydomąjį relaksacinį kvapų terapijos kabinetą. Toks sodrus ir malonus kvapas! O aplink, kiek tik akys užmato, gausybė įvairiausių nuostabių kūrinių, kurie, pasak Egidijaus, atsirado iš įvairių medienos atraižų, gaminant vienokį ar kitokį didesnį daiktą. Pasagos, laivai, grandinės, peiliai, pjūklai, daiktų dėžutės ir t. t. Viena jų – papuošalų dėžutė – nuo šiol puikuosis ir mano namuose. Ačiū meistrui už dovaną.

Besišnekučiuojant visiškai sutemo, tad išėjus į lauką išties amą atėmė reginys prie tvenkinuko. Egidijaus sukurta pavėsinė, įjungus jos viduje šviesą, tapo žodžiais neapibūdinamu šedevru.

Kiekvienas meistro suskurtas daiktas savaip gražus, net užburiantis, ir apie kiekvieną galėtum kalbėti bei grožėtis.

Autorės nuotr. 

Reklama: kiemoprojektai.lt

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje