Kaip ir daugelyje šalių, nėra pas muslabiau nekenčiamo augalo, nei Sosnovskio barštis. Jo natūralus arealas – Kaukazo regionas. Prieš 65-erius metus jis pateko į mūsų šalį, kaip esą perspektyvi silosinė kultūra.

Nepateisinęs dėtųvilčių, ūkiuose, kaip pašarinis augalas, jis atsidūrė už fermų ribų. Ir sparčiai plito,kiekvienas suaugęs augalas brandindamas iki 100 tūkst. sėklų, kurios daigios išlieka net 7 metus. Visiems yra žinoma, kad šio augalo sultys, šviečiant saulei patekusios ant kūno, sukelia skausmingų odos nudegimų. Beje, tokį pat poveikį turi mūsų rūta ir jonažolė – tik silpnesnį.

Su Sosnovskiu barščiu buvo kovojama – labai nemėgstu to žodžio – įvairiais būdais: mechaninėmis, cheminėmis priemonėmis. O jis vis didesnius plotus okupuoja. Pagaliau, atrodo, atrastas efektyvus herbicidas, kuris žada pergalę pieš neįveikiamą invazinį augalą. Mokslininkai pasiūlė naują integruotą biologinį-cheminį metodą. Nupurškus herbicidų „Nuance 75 WG“ ir ,,Accurate 200 WG“ mišiniu, iš karto visi barščiai nesunaikinami, bet purškalas neleidžia toje vietoje dygti ir augti naujiems. Pakanka 2–3 metų, kad apdorotuose plotuose jų atsikratytume. Dabar purškiant herbicidais su glifosfato veikliąja medžiaga, sunaikinami visi augalai, bet iš sėklų dar 5–7 metus auga nauji ir reikia purkšti daug metų. Lėšų kovai su Sosnovskio barščiu savivaldybė gali gauti iš Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos.

Tiesa, visi labai nekenčiame to Sosnovskio barščio, bet mūsų krašte auga sibirinis barštis. Jis vertingas, kaip pašarinis, medingas, vaistinis augalas.

Dar reikėtų trumpai prisiminti kitus invazinius augalus, paplitusius mūsų rajone, kurie yra naikintini. Tai uosialapis klevas, varpinė medlieva, baltažiedė robinija (baltoji akacija), raukšlėtalapis erškėtis, 3 rūšys rykštenių, gausialapis lubinas, kanadinė elodėja.