Kasmet gegužės 7-ąją Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Jau sena tradicija šią dieną laikyti ir žurnalistų profesine švente. Žurnalistai – informacijos skleidėjai, informacija maitinantys tuos, kas nori daugiau žinoti, svarstyti, lyginti, spręsti, diskutuoti… Bet ne tik. Dažnai į žurnalistus kreipiasi žmonės, prislėgti įvairių problemų, kai kitur išspręsti jų jau negali, ir skriaudų, juodinančių kasdienes mintis, draskančių širdį. Žurnalistai tuomet tampa ne tik naujomis ausimis, kurios gali įdėmiai išklausyti, bet ir patarėjais, ir psichologais, ir advokatais, ir privačiais sekliais, ar net piršliais. Ne visada tokias misijas lydi sėkmė. Tuomet aimanuoja, net verkia ir žurnalistų širdys, nes kiekvieno bėdą ar rūpestį jie išgyvena savyje… Jie kasdien yra įvykių vietoje, rašo, fotografuoja, filmuoja, tačiau bent kartą per metus randa laiko visi pabūti kartu.

Šventiškas penktadienis

Į būrį visus rajono žiniasklaidos atstovus visuomet suburia rajono savivaldybės atstovai. Šiemet tradicinis susitikimas ir Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos šventės minėjimas vyko Ignalinos krašto muziejuje, kur ištaigingą (turiniu) pasibuvimą organizavo savivaldybės atstovės Lina Kovalevskienė ir Laima Sidorenkienė. Kaip jau įprasta, tokiame dviejų dalių renginyje dalyvauja ir žurnalistai, ir konkurso „Padėk suklupusiam žodžiui“ nugalėtojai. Drauge minėti šios šventės ir pasveikinti žiniasklaidos atstovų atvyko rajono vicemeras Laimutis Ragaišis ir LR Seimo narys Gintautas Kindurys.

„Žodžio laisvė yra pamatinė demokratijos vertybė, todėl Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena svarbi mums visiems. Vis dėlto žodis būna laisvas tik tada, kai jis byloja tiesą. Todėl pirmiausia dėkoju visiems, kurie padeda mums pamatyti pasaulį tokį, koks jis yra iš tiesų.

Profesinės šventės proga sveikinu redaktorius, žurnalistus, bibliotekininkus, spaustuvių, leidyklų darbuotojus, ypač tuos, kurie atskleidžia Ignalinos rajono gyvenimą: skatina pilietiškumą, telkia bendruomenę, parodo problemas ir padeda jas spręsti. Linkiu ir toliau puoselėti gimtąją kalbą ir saugoti demokratijos skydą – laisvą žodį“, – sakė L. Ragaišis.

G. Kindurys susirinkusiems linkėjo kasdienio džiaugsmo laisvu žodžiu. L. Ragaišis ir G. Kindurys „Naujos vagos“, „Mūsų Ignalinos“ ir „Ignalinos TV“ komandoms įteikė rožių ir atminimo dovanėlių. Abiejų laikraščių redaktoriai Laima Miliuvienė ir Jonas Baltakis taip pat pasveikino visus kolegas su švente, šalia gražių palinkėjimų įteikdami ir po rožę.

Antroje dalyje buvo pasveikinti ir apdovanoti padėkos raštais jau daugiau du dešimtmečius vykstančiam kasmetiniam konkursui „Padėk suklupusiam žodžiui“ nugalėtojai. „2017 metais konkurse „Padėk suklupusiam žodžiui“ dalyvavo  201 asmuo, iš jų 27 suaugusieji ir 174 mokiniai. Suaugusiųjų grupėje nugalėtoja tapo Virginija Kamarauskienė (60,7 balo), antrą vietą laimėjo Ramunė Kliaugienė (surinko 59,5 balo), trečią – Roma Ksenzovienė ir Agnė Ramelytė (po 56,5 balo). Mokinių grupėje pirmą vietą laimėjo Ignalinos gimnazijos mokinė Lina Drūteikaitė  (53,9 balo), antrą – Ignalinos gimnazijos mokinė Gabija Kolomijec (53,4 balo), trečią – Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazijos mokinys Danielius Podbielskis (52 balai). Ačiū visimiems už dalyvavimą ir gražius atsiliepimus“, – sakė L. Sidorenkienė.

Trečioje renginio dalyje pristatyta itin įdomi ir originali edukacinė paroda, tebeveikianti ir dabar,  „Paliesk lietuvių kalbą rankomis“.

Ketvirtojoje dalyje visi smagiai šnekučiavosi prie arbatos ir kavos.

Darbo patirties „išpažintis“

Profesinės dienos proga – darbo patirties „išpažintis“. Jei galėčiau padėti savo darbą ant svarstyklių, jos matyt, tvarkingai išlaikytų pusiausvyrą, nes šiame darbe vienodai daug gerų ir blogų (liūdnų) situacijų, išgyvenimų. Visada smagu rašyti apie geras naujienas, įdomius žmones, puikius ateities planus, nuveiktus reikalingus ir naudingus darbus, įgyvendintus prasmingus projektus. Tai pakylėja, įkvepia ir „veža“. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Probleminės situacijos, skausmingi įvykiai. Deja, bet mūsų žmones kažkodėl būtent jie „veža“ labiausia. Daugumos nuomone, laikraštis „nevykęs“ , jei jame nėra straipsnio apie barnius, nesantaiką, skandalingas istorijas, kriminalinius įvykius, nusikaltimus ir mažai užuojautų… Asmeniškai man labai liūdna, kad žmonėms lyg kasdienės duonos reikia „kraujo“ – straipsnių iš esmės apie nieką. Tačiau paradoksas,  kai parašai apie žmogų ką nors gražaus, retas, kuris paskambina padėkoti, o po mėnesio su tavim ir gatvėj nepasisveikins susitikęs. Bet štai parašyk kokią nors kandžią teisybę apie mūsų piliečius, nepraleis nė vienos progos pakeiksnoti, apšmeižti. Žinoma, supranti, kad paviešindamas tą teisybę tu pataikei kaip pirštu į akį, nes tik kaltas pyksta už teisybę, o ir akmens užantyje doras, sąžiningas ir išmintingas žmogus niekada nenešios. Kitaip tariant, už teisybę ant žurnalistų pykstantys žmonės ne žurnalistus žeidžia, o visuomenei tik dar labiau užtvirtina žiniasklaidoje paskelbtą informaciją apie juos ar jų netinkamus poelgius, veiklas. Tačiau, kaip sakė vienas skaitytojas, „visų neišmokysime būti žmonėmis“.

Šiandien noriu padėkoti skaitytojams už gražius žodžius, palaikymą, padrąsinančius laiškus, kuriuos visada malonu skaityti ir palinkėjimus… Jūsų įkvėpti ir paraginti mes žengiame pirmyn ir kylame aukštyn! Nes rašymas dėl jūsų – tai daugiau nei tik rišlus žodžių užrašymas lape, tai ir sielos darbas, dvasios pastanga. Rašome dėl tos pačios priežasties, kodėl žmonės tiki  į Dievą: norime suteikti gyvenimui prasmę ir tvarką. Nors rašymas – viena sunkiausių, o kartu ir viena labiausiai turtinančių jūsų užduočių mums.

L. Kovalevskienės nuotr.