Skip to content

Ignalinos „Gaja“ sužavėjo Jūrmalą

MI informacija

Ignalinos kultūros ir sporto centro liaudiškų šokių grupė „Gaja“ dalyvavo tarptautiniame šokių festivalyje-konkurse „Baltic Amber Jūrmala 2017“, kuris vyko nuostabiame Latvijos  kurorte Jūrmaloje. Festivalyje pasirodė vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų įvairių stilių (liaudiško, šiuolaikinio, mados, gatvės ir kt.) šokių grupės. Kiekviena grupė pristatė po vieną arba du šokius. Iš viso šokti 34 šokiai.

Šokių grupių pasirodymus vertino profesionali žiuri komisija:  Gundega Prancane, Rygos tautinių šokių kolektyvų „Bitite“ ir „Ziemelbalz“ vadovė, Dace Druka – Jūrmalos kultūros centro tautinių šokių kolektyvų vadovė ir Inga Kuznecova, Klaipėdos šokio teatro „Padi Dapi Fish“ choreografė, viena žymiausių šalies šiuolaikinio šokio profesionalių.

Buvo vertinama pasirodymų atlikimo technika, šokio idėja, estetinis pateikimas, originalumas. Kiekvienoje amžiaus grupėje  išrinkti I, II, III vietos laimėtojai. Noras garsinti Ignalinos miesto vardą bei parodyti kitiems, kaip Lietuvoje yra puoselėjami  ir plėtojami tautiniai šokiai, kokią kultūrą mes turime ir auginame savoje šalyje, visada yra labai svarbus mūsų kolektyvo tikslas. Šokėjams, kurie savo laisvą laiką skiria nepailstančiam ir daug jėgų reikalaujančiam tobulėjimui, rezultatas buvo itin malonus ir džiaugsmingas. Ignalinos kultūros ir sporto centro liaudiškų šokių grupė „Gaja“ suaugusiųjų amžiaus grupėje užėmė 1-ąją vietą.

Festivalių, konkursų, kelionių  patirtis praturtina mūsų kultūrinį bagažą, įkvepia dar didesniam norui didžiuotis savo tauta ir jos kultūra, kurią didžiuodamiesi pristatome. Todėl kiekvienos kelionės metu stengiamės kuo arčiau susipažinti ir su  krašto, kuriame viešime,  kultūra, gamta, istorija. Latvijoje viešėjome dvi dienas. Pasidžiaugę konkurso rezultatais, dar tą patį vakarą išėjome susipažinti su šio garsaus kurortinio miesto įžymybėmis. Jūrmala – pagal plotą antras didžiausias Latvijos miestas ir priskiriama dviem kurortų kategorijoms – balneologiniams ir jūrinio klimato.

Jūrmaloje gausu XIX–XX a. pradžioje statytų medinių pastatų, kurių fasadai dažnai išpuošti mediniais raižiniais. Pagrindinė pėsčiųjų gatvė „Jomas“  tam tikra prasme primena mūsų Palangos Basanavičiaus gatvę: čia daugybė kavinių ir restoranų, pramogų ir poilsiautojų šurmulio. „Miestas ant bangos“ – taip Jūrmalą  pristato patys latviai. Balto smėlio paplūdimių pakrantės ilgis viršija 30 km. Vaikščiodami pakrante grožėjomės jūra, džiaugėmės puikiu oru, o vakare akimis sekėme gęstančios saulės taką…  

Kitą dieną išvykome namų link. Savo ekskursinę programą pradėjome derlingose Žiemgalos lygumose, kur stūkso Latvijos mažasis Versalis – Rundalės rūmų ansamblis – vienas iš žymiausių baroko ir rokoko architektūros paminklų Latvijoje. Rytiniame rūmų korpuse apžiūrėjome Auksinę bei Baltąją sales, Didžiąją galeriją. Centriniame korpuse grožėjomės hercogo, o vakariniame – restauruotais hercogienės apartamentais. Kadangi Baroko epochos rūmai neįsivaizduojami be prancūziško sodo, ėjome pasivaikščioti ir mes. Likome sužavėti ir šiuo žmogaus rankų šilumos paliestu gamtos stebuklu. Pasigrožėję rūmais ir sodu, toliau keliavome į Bauskės pilį, kuri buvo pastatyta dar XV a. viduryje. Ši pilis tai Latvijos karinės architektūros pavyzdys bei vienintelė iš dalies išlikusi Kuržemės ir Žiemgalos hercogų Ketlerų rezidencija, iliustruojanti manierizmo laikotarpio pilių architektūros ir taikomosios dekoratyvinės dailės apraiškas Kuržemės hercogystėje. Pasigrožėję Bauskės panorama nuo pilies bokšto, susipažinę su senųjų įtvirtinimų – bastionų ir pylimų – sistema pilies teritorijoje, keliavome į senąją Bauskės alaus daryklą, kurioje degustavome kelių rūšių alų, sužinojome įdomių latviškojo alaus gamybos subtilybių.

Ši sėkminga ir graži kelionė baigėsi. O planuose nauji sumanymai  ir naujos viltys…Nuoširdžiai dėkoju visiems kolektyvo nariams už atsidavimą ir meilę šokiui ir, žinoma, už puikų rezultatą. Ačiū už gerą nuotaiką, šauniai ir turiningai praleistą laiką.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje