Niekaip negaliu suprasti – mes visi esame gana protingi, apsiskaitę, žinantys įstatymus, tačiau šalyje betvarkė baigia pasiekti absurdo lygį. Žiūrint į kiekvieną politiką atskirai, pabendravus su Seimo nariais, regis, visi viską teisingai (Lietuvos labui) supranta ir vertina. Situacija atrodo labai gera iki tol, kol žmogus nepatenka į bėdą ir nepajunta įstatymų rankos ant savo peties. Vienas iš rimtų neramumų keliančių klausimų – dujų balionų kontrolė. Susidaro įspūdis, kad dujų ūkis paliktas savieigai, net ir žinant, kad kasmet dėl šitos betvarkės įvyksta nelaimių, žūsta žmonių. Šituo klausimu atvirai ir paprastai pasikalbėjome su nepriklausomu aukštos kvalifikacijos dujininku Dainiumi Kazlionka, dirbančiu rajone.
Nekokybiški balionai – ne naujiena
Kasmet girdime apie nelaimes, kilusias esą dėl dujų nuotėkio, neteisingos dujų balionų eksploatacijos, tačiau niekas niekada garsiai nepasakė, kad šalyje buitinių balionų eksploatavimas paliktas likimo valiai ir kontrolės čia jokios nėra. Kas susiję su buitinėmis dujomis, dėl nelaimės visada kaltas bus pats žmogus. Dainiaus teigimu, gyventojai pallikti likimo valiai. „Patys žmonės vežasi dujų balionus, patys juos prijungia. Pasitaiko balionų, pripildytų nepilnai arba su priemaišomis, todėl liepsna gerai nedega, spragsi. Kai kurie balionai, galbūt, neatitinka saugos reikalavimų. O ką kalbėti apie senolius, kuriems dujas atveža kažkokie vyrukai, iškelia kieme ir, nepalikę jokių dokumentų, išvažiuoja iki kito karto. Ar jūs bandėte aiškintis, kokio amžiaus yra dujų balionai. Buvo papuolęs vienas, pagamintas 1962 m. Toks balionas surūdijęs ir iš lauko, ir iš vidaus. Palyginimui pasakysiu, kad, tarkim, automobiliuose naudojami dujų balionai leidžiami eksploatuoti 10 metų, praėję patikrą – dar 4–5 m. viduje, ir 2 m. montuoti išorėje. O kas kontroliuoja buitinius dujų balionus? Aš pats esu specialistas ir žinau visas gudrybes, kaip maksimaliai saugiai elgtis su dujomis. Namuose šildausi dujomis, tad esu jau įvairių situacijų turėjęs. Dujų balionus parduodantys dujininkai nekalti dėl nieko, nes jie tik atlieka savo darbą, tačiau tie, kurie pristato tuos dujų balionus, puikiai žino, ką daro. Jei būtų kontrolė, nebūtų to, kas vyksta dabar: ištuštėja stovintis užplombuotas balionas, baliono negali pakelti, o dujų jame nėra, atsukus dujų balioną, per ventilį į patalpas eina dujos, dėl kurių ir įvyksta sprogimas ir t. t.
Esmė ta, kad nors ir pyksta žmonės, prakalbus apie gyvenimą ankstesniais laikais, tačiau kalbant konkrečiai apie dujų ūkį, tvarka buvo tobula. Pats dirbau Ignalinos dujų ūkyje ir žinau, kokią atsakomybę dalijomės visi dirbusieji. Mes registruodavome kiekvieną dujų balioną, žinojome situaciją ir važiuodavome į iškvietimus, patys žmonėms keisdavome dujų balionus.
O dabar? Kasmet dėl dujų nuotėkio Lietuvoje įvyksta ne vienas gaisras. Tokia situacija – nepateisinama. Ne kas kitas, o vyriausybė ar kitos šalies institucijos turėtų susirūpinti gyventojų saugumu. Dujų balionus pakeisti turėtų tai išmanantys žmonės, o ne bet kuris gyventojas ir dujų balionai turėtų būti tinkamai prižiūrimi: po kiekvieno panaudojimo balionas išvalomas nuo nuosėdų, kurios turi būti utilizuojamos pagal reikalavimus, uždedami saugūs ventiliai. Pagalvokime, kam naudinga kaskart nevalyti balionų, kad pildant dujomis jų susitaupytų, o svoris atitiktų reikalavimus. Nuo milijono balionų lieka po kelis litrus dujų, už kurias iš anksto sumoka vartotojai. Ir taip sukasi karuselė be perstojo“, – įsitikinęs specialistas Dainius.
Gerai, jei gerai, o jei bėda
Pagal ankstesnes Energetikos ministerijos paskelbtas Eksploatavimo taisykles dujų pardavėjas, pardavęs 50 litrų ir didesnės talpos dujų balionus, privalo juos tiesiogiai pristatyti vartotojui į jo nurodytą vietą ir prijungti. Ar apie tai kas nors ką nors esate girdėję? Šis įstatymas buvo koreguotas, įsigaliojo nuo 2017-01-01, bet jau apie tai neskelbia. Juk taip paprasčiau. Dar kiekvienas buitinių dujų pardavėjas turėtų kiekvienam perkančiajam įteikti dujų baliono eksploatavimo atmintinę ir svarbiausia – padėti įkelti dujų balioną į automobilį. Beje, jei pastebėjote, moterys degalinėse, kur parduodami dujų balionai, to nedaro ir negali daryti, nes balionas sveria apie 50 kg. Paskaičius tą patį įstatymą akivaizdu, kad ir vienas vyras to daryti negali. Laikantis saugumo taisyklių, dujų balionas turi būti keliamas tik dviejų žmonių. Susidaro įspūdis, kad šis įstatymas kurtas tik dėl bendros tvarkos, net nebandant analizuoti, kaip jis veiks praktiškai. Kažkodėl atrodo, kad staiga visi Lietuvos gyventojai tapo dujininkais, puikiai išmanančiais, kaip elgtis su dujų balionais. Visame šitame kontekste labai komiškai atrodo ir pati dujų baliono eksploatavimo atmintinė. Aš jau matau, kaip 80 metų sulaukusi senjorė tempia per kiemą 50 kg sveriantį dujų balioną ir saugiai jį prijungia, patikrina, o esant gedimui, dar saugiau sulaukia mistinės Dujų avarinės tarnybos…
Dujų baliono eksploatavimo atmintinė
Dujų balionas, parduodamas fiziniams asmenims, yra skirtas naudoti tik asmeniniams, šeimos ir namų ūkio poreikiams tenkinti. Buitinis dujų prietaisas, dujų balionų įrenginys pas vartotoją privalo būti įrengtas vadovaujantis įrenginio įrengimą reglamentuojančiais norminiais teisės aktais ar gamintojo nurodymais. Aukštesniuose kaip 2 aukštų daugiabučiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose įrengti, keisti ir eksploatuoti dujų balionus draudžiama. Dujų masė (faktinis dujų kiekis) užpildytame dujų balione turi būti: 1 kilogramas – 2,4 litrų talpos dujų balionuose, 2 kilogramai – 4,8 litrų talpos dujų balionuose, 3 kilogramai – 7,2 litrų talpos dujų balionuose, 5 kilogramai – 12 litrų talpos dujų balionuose, 11 kilogramų – 27 litrų talpos dujų balionuose, 19 kilogramų – 46 litrų talpos dujų balionuose, 21 kilogramas – 50 litrų talpos dujų balionuose ir 33 kilogramai – 79 litrų talpos dujų balionuose. Kitų talpų balionai, nenurodyti Taisyklėse, pildomi pagal dujų baliono pase nurodytus kiekius. Transportuojami dujų balionai turi būti su aklėmis ir įtvirtinti nejudamai.
Randama nepatikrintų balionų
Dujų balionų periodinis techninis patikrinimas ir remontas atliekamas dujas į balionus pilstančių ir šiais balionais prekiaujančių įmonių lėšomis. Dujų balionų techninė būklė turi būti tikrinama ne rečiau kaip kas 10 metų ir paženklinama tai atlikusios įmonės ženklu, atlikto ir būsimo patikrinimo datomis. Tai kontroliuoja Valstybinė energetikos inspekcija. Prieš metus VEI tikrinant prekybos įmones (dujų pardavėjus) rasta keletas dujų balionų be techninės patikros. Šie dujų balionai buvo išimti iš prekybos, surašytas nurodymas įpareigoti darbuotojus atidžiau tikrinti pateikiamų balionų techninę būklę. Nei įmonės vadovas, nei darbuotojai nebuvo nubausti.
Remiantis neoficialiais prekiautojų suskystintomis dujomis asociacijos duomenimis, sovietinių laikų dujų balionų, siekiančių pusę amžiaus, gali būti nuo 250 tūkstančių iki 1 milijono vienetų. Didžioji dauguma buityje naudojamų balionų yra seno pavyzdžio. Jeigu dujų baliono dažų sluoksnis daugelyje vietų pažeistas (dažų nėra, jie atšokę ar nusitrynę nuo daugiau kaip 25 procentų bendro dujų baliono paviršiaus ploto) – toks dujų balionas turi būti perdažomas, nelaukiant jo periodinio techninio patikrinimo termino. Už tai atsakingas dujų pardavėjas.
Nuo 2004 m. liepos 18 d. į Lietuvos rinką tiekiami (gaminami ir importuojami) tik nauji dujų balionai, tačiau draudimų pildyti senus balionus, jeigu jų techninė būklė patikrinta pagal Suskystintų naftos dujų sistemų eksploatavimo taisyklių reikalavimus, nėra.
Dujų balionų pardavėjas pirkėjui privalo pateikti: kasos aparato kvitą arba kitą pirkimą fiksuojantį dokumentą, kuriame turi būti nurodytas parduodamo dujų baliono numeris; tarpinę dujų baliono ventilio atvamzdžio sujungimo su reduktoriumi sandarumui užtikrinti; dujų baliono eksploatavimo atmintinę su nurodytais dujų pardavėjo rekvizitais.
Dujų balioną keičiantis asmuo privalo susipažinti ir vykdyti dujų balionų keitimo instrukciją. Apie balionų keitimo tvarką ir jų eksploataciją – antradienio MI numeryje.
Autorės nuotr.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!