Norėti gyventi – normalus troškimas, ypač sustiprėjantis tada, kai realiai žmogus pajunta tiksinčias paskutines valandas. Ir tos valandos virsti metais gali tik medikų ir, žinoma, paties žmogaus pastangų dėka. Gegužės 17-ąją, Lietuvos Mokslų Akademijos dieną Ignalinoje vyko susitikimas su širdies chirurgu, Vilniaus universiteto profesoriumi, habilituotu daktaru Vytautu Jonu Sirvydžiu. Kad gyvenimas yra daug paprastesnis, nei mes įsivaizduojame, patvirtino ir pats profesorius, paneigdamas visus prietarus ir mistines istorijas, tepalikdamas aiškius faktus.

Pirmiausia V. Sirvydis auditorijai priminė širdies ir kraujagyslių funkcijas, jų veiklą trikdančias ligas bei gydymo būdus. Vizualiai pateikė daug pavyzdžių, iliustruojančių mūsų organizmo pokyčius, ignoruojant sveiką protą ir saiką. Pagrindiniais žmogus luošinimosi būdais profesorius įvardino rūkymą, alkoholį (kurie dideliais kiekiais visiškai keičia kraujo sudėtį), besaikius valgymą ir tinginystę (judėjimo stoką). Taip besielgdami žmonės sąmoningai dideliais žingsniais juda geriausiu atveju link operacinio stalo, blogiausiu – į kapines. Beje, atsiras „išminčių“, kurie pasakys, jog koks nors giminaitis rūkė visą gyvenimą ir išgyveno 80 metų. Taip. Bet kiek jis būtų gyvenęs, jei būtų nerūkęs ir svarbiausia – kokios kokybės jo gyvenimas būtų buvęs. Gyventi ir kažkaip egzistuoti – skirtingi dalykai. Žinoma, yra žmonių, kurie jau gimsta, turėdami širdies ydas. Vieniems chirurgai labai stipriai palengvina gyvenimą, kitus pagydo visiškai.

Toliau V. Sirvydis pasakojo apie itin sudėtingas širdies persodinimo operacijas, donorystės reikšmingumą, dirbtinių ir natūralių širdies vožtuvų tobulinimą, dirbtines širdies ir mokslo laimėjimus tobulinant jas. Širdies chirurgas pasakojo, kada gana populiarus vožtuvų keitimas taip pat duoda vis geresnių rezultatų. „Anksčiau plačiai naudoti metaliniai vožtuvai, nors ir labai nugludinti, vis tik kelia riziką susidaryti krešuliams, todėl pacientai nuolat turi vartoti kraują skystinančius vaistus, atlikti tyrimus ir labai stebėti savo organizmą. Tuo tarpu dabar jau naudojami natūralūs, kiaulių vožtuvai, kurie visiškai identiški žmonių vožtuvams“, – teigia V. Sirvydis.

Kalbėdamas apie širdies persodinimo operacijas, profesorius prisiminė, kad labai ilgą laiką buvo vengta širdžių persodinimo operacijos, nes širdis sieta su žmogaus dvasia, jausmais ir kitais emociniais dalykais. Medikai paneigė šiuos mitus. Pirmoji širdies persodinimo operacija Lietuvoje buvo atlikta prieš 30 metų. Tiesa, tada pacientas ilgai neišgyveno dėl smegenyse susidariusio sepsio, tačiau vėliau širdies chirurgai įsitikino, kad širdis tėra „variklis“, verčiantis funkcionuoti visą žmogaus organizmą ir neturintis nieko bendro su prisiminimais ir meile. „Žmogui pakeitus donoro širdį, jo emociniame gyvenime absoliučiai niekas nepasikeičia. Jis prisimena visus savo artimus, myli tuos, kuriuos mylėjo iki operacijos, ir apskritai elgiasi taip, kaip elgėsi turėdamas savo širdį. Vienintelis dalykas, ko gali kurį laiką prireikti tokiam pacientui – psichologo pagalbos pereinamuoju periodu“, – patikino gydytojas.

Poetai, rašytojai, filmų kūrėjai norėdami sustiprinti emocinę vieno ar kito fakto reikšmę, pasitelkia „širdį“, o ne „smegenis“. Tačiau iš tikrųjų, vieni naujausių tyrimų atskleidė, kad žemėje yra trys gyvybės rūšys, jaučiančios malonumą iš prisilietimų, apkabinimų ir glostymo bei suvokiančios meilę. Tai yra žmogus, žmogbeždionės ir didieji banginiai. Visų šių atstovų smegenyse yra verpstinės ląstelės, kurių pagalba jaučiamos emocijos. Beje, banginiai šių ląstelių procentais turi daug daugiau. Taigi, teiginys, kad žmogaus širdį persodinus ją kitam iškeliaus ir jo siela yra mitas.

Kasmet Lietuvoje persodinama apie 20 širdžių, tačiau daug pacientų miršta taip ir nesulaukę donoro, nes tai yra labai brangus procesas, ir kam gyventi, o kam mirti sprendžia ne pacientą gydantys medikai, o valdininkai. Gana daug žmonių gyvena ir su širdies darbą skatinančiais dirbtiniais aparatais. 

Baigiantis susitikimui klausytojai profesoriui uždavė daug įdomių klausimų, dalijosi įspūdžiais.

Bene jautriausia akimirka – susitikime dalyvavusio ignaliniečio Pauliaus padėka ir gėlės profesoriui už sugrąžintą gyvenimą. Pauliui prieš 8-erius metus V. Sirvydis sėkmingai atliko operaciją, po kurios jaunas vyras gyvena pilnavertį gyvenimą, o vos praėjus metams po operacijos, laisvai įvykdė visus fizinio pasirengimo normatyvus, reikalingus darbe.

Atsisveikindamas V. Sirvydis paliko įrašą bibliotekos garbės svečių knygoje.

Autorės nuotr.