Aukščiausias žmogaus pasiekimas – gyventi harmonijoje su gamta ir savimi. Tik tai pasiekus, galima nevaržomai mėgautis kiekviena akimirka. Ignalinos gamta – viena turtingiausių ir gražiausių, tačiau labai stokojanti ją iš tikrųjų vertinančių, norinčių suprasti, gebančių pamilti. Galbūt dėl to šiame krašte desperatiškai sunku pasiekti bendrų tikslų, susikalbėjimo, vieningumo ir harmonijos. Kiekvienas vežimą tempia į savo pusę, nesistengdamas įsiklausyti, ką jam ošia medžiai, kužda ežerų bangos, ką dūzgia bitelės!

Praėjusį šeštadienį mylintys savo žemę žmonės rinkosi į „Gegužinį spiečių“ Senovinės bitininkystės muziejuje Stripeikiuose. Vieta, kuri savo ramybe padeda kasdienius rūpesčius iškeisti į kupiną staigmenų magijos pasaulį. Čia žmonės susitapatina su gamta, su bitėmis ir tampa vienu švelniai dūzgiančiu aviliu. Muziejaus administratorė Danutė Indrašienė šiemet pirmojo pavasarinio medaus ragautuves, labiau orientuotas į jaunosios kartos švietimą ir ugdymą, surengė turėdama nulinį biudžetą… ir įspūdingomis dovanomis praturtindama muziejaus fondą.

Bet apie viską iš eilės! Tiesa, negaliu nepaminėti fakto apie gausų turistinio Ignalinos krašto mylėtojų, puoselėtojų „būrį“, kuriam šventėje atstovavome  vos trise: PK komisaras Dainius Šidlauskas ir aš su sūnumi. Šventei besiritant link pabaigos, užsuko ir MI bendradarbis, rengiantis priedą SOYBA, Pranas Zubrickas. Na, dar drįstu paminėti Šventos kaime (Švenčionių r.) ūkininkaujančią Moniką Šimonėlę su dukrele, kurias mes jau taip pat savomis laikome. Tai ir viskas! Užtat kauniškių, vilniškių, rokiškėnų, uteniškių, kupiškėnų ir panevėžiečių sugužėjo pilnas kiemas. Susibičiuliavome iškart!

Prie bičių namų vartelių veikė turtinga mugė. Galima buvo įsigyti ir natūralaus vaško dirbinių, pintų krepšių, įvairaus medaus, drabužių iš lino, bitininkavimo įrankių, net avilių ir t. t. Jau ant kalnelio visus pasitiko Monikos ir Liepos augintinės: egzotiškos išvaizdos avytės ir ožkytės. O šalia jų ir pačios šeimininkės su iš augintinių pieno bei įvairių natūralių prieskonių pagamintais lydytais sūriais, padengtais natūraliu vašku. Kitoje pusėje žolininkė Almira žalvariniame katile gamino įvairiausius gydomuosius aliejus, išgaunamus garinant beržų lapus, rožes, levandas ir kt. Taip pat tepalus iš tų pačių augalinių aliejų ir propolio.

Muziejaus amfiteatre laukė neregėta, negirdėta staigmena. Unikaliame muziejuje pristatyta naujiena ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje – unikalūs aviliai: kupiškėnų sukurtas srautinis avilys ir miestiečiams skirtas italų dizainerių avilys „Burbulas“.

„Dar pernai visi kalbėjo, kad neįmanoma padaryti avilio, iš kurio iškart būtų galima imti medų. Tačiau trys broliai bitininkai ir vieno jų žmona, pasukusi tuo pačiu keliu, šiandien mums pristato pirmąjį Europoje srautinį avilį. Brolių rankomis sukurtas avilys įdomus ir tuo, kad visą bičių gyvenimą galima stebėti bet kuriuo metu ir kartu mėgautis šviežiu medučiu, tekančiu tiesiai iš korių, nedrumsčiant bičių ramybės. O svarbiausia tai, kad šį avilį (kainuojantį mažiausia 1000 Eur – autor.), broliai dovanoja muziejui“, – sakė Danutė Indrašienė.

Kupiškėnai Jackevičiai iš ūkio „Brolių medus“ pademonstravo visą bitučių gyvenimo procesą ir kiekvienam leido lyžtelti iš avilio tekančio medaus. Visas avilys pagamintas iš medžio ir stiklo, koriai, kur gyvena bitutės – natūralūs, o kur neša medų – specialaus maistinio plastiko. Šiuos korius specialiu raktu „atrakinus“ iškart apačioje įrengtu vamzdeliu pradeda tekėti medus į indą.

Kitą avilį – dovaną atvežė dvi draugės vienodais vardais – Simonos. Šis avilys panašus į bet ką,  tik ne į avilį… vieniems jis priminė kepsninę, kitiems – animacinę bitę ar net kosminį laivą. Italų dizaineriai sukūrė tobulą miesto sąlygomis (ant stogo ar balkone) tinkantį laikyti, iš labai kokybiškų medžiagų pagamintą avilį. Projekto Apiplanet.lt vykdytojos atsivežė ir iš įvairių pasaulio šalių surikto medaus kolekciją, šiuo metu siekiančią per 20 rūšių medaus (medaus kažin kiek neišlaikysi, todėl kolekcija nuolat kintanti). Kuo skiriasi medus? O kuo skiriasi vynas? Būti medaus gurmanu ne mažiau garbinga ir stilinga!

Apsvaigę nuo naujienų visi susirinkome didžiajame kluone. Gilų, jautrų ir prasmingą poetinį žodį apie žmogų, gamtą, bites ir pagonybę, vis dar tvinksinčią mūsų gyslose, skaitė literatų klubo „Verdenė“ narė Eglė Kirilauskaitė. Įtaigus merginos žodis sustingdė ant pašėlusius vaikus.

O štai Vilniaus universiteto doktorantė Vaida Markovskienė padėjo į pasaulį pažvelgti darbščiųjų bitelių akimis. Ji pasakojo apie bičių regą, klausą, uoslę bei gyvensenos įpročius.

Studentų gamtininkų mokslinės draugijos merginos pasakojo apskritai apie vabzdžius, kuriuos mes sutinkame kasdien, tačiau retai kada pastebime. Teorinės žinios labai padėjo atliekant praktines, nes po įdomiosios paskaitos visi išskubėjome gaminti „Vabzdžių viešbučių“. Merginos parūpino įvairių „statybinių“ medžiagų, iš kurių kūrėme ir statėme namelius vabzdžiams. Smagu, įdomu ir naudinga!

Nepaprastai turiningai praleistas pusdienis Stripeikių senovinės bitininkystės muziejuje! Ačiū Danutei, ačiū visiems bičiuliams!

Autorės nuotr.