Kas dar neapmokestinta, arba Šviesų rytojų pasitinkant
Aną savaitę buvau Vilniuje. Vyras automobiliu parvežė nuo tarpmiestinio autobuso stotelės. Penkis kilometrus eiti – kadaise niekis buvo, bet dabar nebe tas. Galėjau, žinoma, važiuoti iki Ignalinos, paskui, palaukusi valandą ar dvi, o gal ir tris, sėsti į priemiestinį ir grįžti atgal, būčiau ne penkis, o tik pustrečio kilometro ėjusi. Arba Ignalinoje palaukti kitos dienos, kai yra autobusas, kuris priveža iki namų beveik per puskilometrį.