Perskaičiau, kad, eidamas 75-tuosius metus, po sunkios ligos Maskvoje mirė teatro režisierius Aleksandras Burdonskis, Stalino anūkas. Kaip pasakojo pats režisierius, savo ūsuotąjį senelį matęs tik du sykius – kartą iš tolo ir antrąkart per laidotuves, mat tėvas Vasilijus Stalinas jo motiną anksti palikęs. Po senelio mirties anūkas pasivadino motinos pavarde ir niekad į politiką nesikišo. Visą gyvenimą dirbo Maskvos Centrinės armijos akademiniame dramos teatre režisieriumi.
Mažai kas žino, kad Aleksandras Burdonskis buvo pirmasis ir vienintelis nuostabios lietuvių teatro pedagogės, legendinio Jaunimo teatro vyriausiosios režisierės Dalios Tamulevičiūtės (1940–2006) vyras. Ištekėjo studijų metais už Maskvos teatro meno instituto bendrakursio, palaiminus įžymiajai kurso vadovei Marijai Knebel, K. Stanislavskio mokinei. Maskvoje ir išsiskyrė.
Apie santuoką ir skyrybas Maskvoje Dalia Lietuvoje niekad nekalbėdavo. Tačiau ir mokytoja M. Knebel, ir buvęs vyras stebėjo Dalios kūrybinį kelią tėvynėje, moraliai ją remdavo, taip pat ir pirmose Jaunimo teatro gastrolėse Maskvoje. Šios gastrolės buvo tikrasis D. Tamulevičiūtės triumfas. Aleksandras buvo atvažiavęs ir į Lietuvą. O Daliai tos paramos nuolat reikėjo, ypač ginantis nuo vietinių lietuviškų politrukų puldinėjimų ir saugumiečių šnipinėjimo, mat jos anketa buvo „sutepta“: tėvas, Dzūkijos partizanas, žuvęs pokario metais, motina – partizanų ryšininkė. Apie tai Dalia taip pat niekad nekalbėdavo .
W. Shakespeare‘o plunksnos vertas likimas: lietuvių partizanų dukra išteka už kruviniausio tirono anūko. Lengva pasmerkti, sunku suprasti, ypač – kietakakčiams „patriotams“. Todėl Dalia ir vengė apie tai kalbėti, šią savo likimo dramą nusinešdama į kapus gimtojoje Varėnoje.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!