Kiek vilkų Lietuvoje? Įstatymai skelbia – 292, mokslininkai – 1283, medžiotojai ir galvijų augintojai įvardija dar didesnius skaičius. Vasarį vykdyta oficiali vilkų apskaita pagal pėdsakus sniege patyrė nesėkmę. Apskaitos rezultatus gavusi Valstybinė miškų tarnyba jokių išvadų padaryti negalėjo, nes apskaitos dienomis pusėj Lietuvos nebuvo sniego, kitur jo danga buvo fragmentuota, tad gautų duomenų nepakako net apytiksliams skaičiams ar teritorijoms, kur ir kiek vilkų yra, įvardinti. Tai reiškia, kad per ateinantį medžioklės sezoną, kaip numatyta Vilko apsaugos plane, turi būti vadovaujamasi praėjusių metų apskaitos rezultatais.

Kadangi pernai vilkų apskaita irgi neįvyko, vadinasi, bus vadovaujamasi paskutine apskaita, įvykusia 2015 m., kai buvo suskaičiuota, kad Lietuvoje yra 292 vilkai ir 97 lūšys. Tai reiškia, kad ir ateinantį sezoną, kaip ir praėjusį, bus leista sumedžioti ne daugiau 60 vilkų (gali būti ir mažiau), kadangi tokia tvarka nustatyta Vilko apsaugos plane.

Gamtos tyrimo centro bendradarbiaujant su Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija vykdomo Neprofesionaliojo mokslo projekto, skirto stambiesiems plėšrūnams registruoti, duomenimis, Lietuvoje stebėti 1283 vilkai. Gamtos tyrimų centras Aplinkos ministerijai rekomendavo 2016–2017 m. sezonu nustatyti 120–150 vilkų išmedžiojimo kvotą, tačiau ministerija į rekomendaciją neatsižvelgė vadovaudamasi tuo pačiu dokumentu – Vilko apsaugos planu. Nepripažino ir gamtininkų su medžiotojais atliekamos apskaitos duomenų, vėlgi, tuo pačiu dokumentu vadovaudamasi.

Elektra ir šunys galvijų neapsaugo

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) taryba birželį svarstė susidariusią keistą situaciją, kai visi pripažįsta, kad vilkų Lietuvoje tikrai daugiau nei 300, tačiau jokių sprendimų nepriimama. Aplinkos ministerija ketina svarstyti Vilko apsaugos plano keitimo galimybę, bet  niekur neskuba. Jei ir nuspręs keisti, su naujo medžioklės sezono pradžia sprendimo priėmimo termino nesieja.

Posėdyje dalyvavo Lietuvos avių bei galvijų augintojų asociacijų atstovai, kuriems vilkų gausėjimas krašte kelia nerimą. Ūkininkai patiria nuostolių ir norėtų didesnio medžiotojų vaidmens suvaldant plėšrūnų siautėjimą.

Pasak Žilvino Augustinavičiaus, Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovo, daugiausia nuostolių patiria smulkesni ūkiai. Elektros įtampos (elektrinių piemenų) aptvarų vilkai neįveikia, tačiau, kai aptverti mažesni plotai, gauja vilkų išbaido avis, jos pačios nutraukia elektros įtampos aptvarą ir vilkams belieka kelti puotą.

Šunys irgi ne išeitis. Klausimas, kiek tų šunų aptvare turi būti, kad vilkai jų išsigąstų, nes 1–2 šunys vilkų gaujai yra toks pat medžioklės objektas, kaip ir avys. Avių augintojui antrino ir Lietuvos galvijų asociacijos atstovas. Pasak jo, nors už vilkų padarytą žalą mokamos kompensacijos, bet jos skaičiuojamos pagal mėsos kainas, neįvertinant, kad sudraskyti veisliniai jautukai kainuoja ne šimtus, o tūkstančius eurų.

Kaimynai diskutuoja viešai, mes – „po stalu“

LMŽD tarybos posėdyje dalyvavęs dr. Linas Balčiauskas, Gamtos tyrimų centro Žinduolių ekologijos laboratorijos vadovas, atkreipė dėmesį, kad Vilko apsaugos planas parengtas 2014 m. ir  rėmėsi to laikotarpio duomenimis. Šiuo metu tie duomenys yra pasenę, mokslininkai pripažįsta, kad vilkų išnykimas Europoje negresia, visose šalyse, kur vilkų populiacijos yra, jos stabilios arba gausėjančios.

Vilkų apsaugos reglamentavimas šiuo metu svarstomas Latvijoje. Diskusijoje dalyvauja mokslininkai, miškininkai, galvijų augintojai, nevyriausybinės organizacijos, medžiotojai, žurnalistai, kviečiami ekspertai iš užsienio, taigi diskusija vieša ir visapusiška. Pas mus ir šiuo metu, ir kai Vilko planas buvo rengiamas, diskusija vyko „į vienus vartus“, mokslininkai joje iš esmės nedalyvavo.

Įteisintas gamtos populizmas

Eugenijus Tijušas, LMŽD pirmininko pavaduotojas, pasidalijo informacija apie vilkų populiacijos valdymą pas kaimynus. Latviai kaip medžiojo, taip ir medžioja po 250 vilkų. Plėšrūnų pas juos dėl to nemažėja.

Baltarusijoje vilkų medžioklė neribojama, kasmet išmedžiojama iki 1000 individų, o per praėjusį sezoną – jau gerokai daugiau.

Lenkijoje vilkai nemedžiojami, ilgą laiką vilkų populiacija pas juos buvo stabili, o dabar – gausėjanti.

Kokia situacija yra Lietuvoje, mato visų rajonų medžiotojų draugijos, auga ir sumos už vilkų padaryta žalą galvijų augintojams. Situacija Lietuvoje, kai vilkų skaičių „nustato“ ir Vilkų apsaugos plano turinį formuluoja viena keliems žmonėms atstovaujanti organizacija „Baltijos vilkas“, turėtų būti keičiama.

LMŽD taryba sutarė bendradarbiauti su kitomis organizacijomis, kurioms nevaldomas plėšrūnų gausėjamas tampa vis aktualesnis, ir kreiptis į Aplinkos ministeriją, kad nebūtų vilkinamas Vilko apsaugos plano peržiūrėjimas bei keičiamas atsižvelgiant į faktais pagrįstą situaciją, o ne gamtos populistų propaguojamas nuomones, kurių įteisinimas Vilko apsaugos plane 2014 m. jau pridarė žalos ir faunai, ir nuostolių žmonėms.