Artėjo 21 val., o žmonės ant Ginučių piliakalnio vis kopė ir kopė, įveikdami 225 laiptelius. Pagaliau susirinko būrys, kokio šis piliakalnis vienu metu vargu ar kada matė – ne mažiau penkių šimtų žmonių. Daug vaikų ir jaunimo. Autobusais ir nuosavais automobiliais atvyko nemažai ignaliniečių, susirinko žmonės iš Linkmenų ir Ginučių, kitų aplinkinių vietovių, buvo nemažai svečių iš kitų Lietuvos miestų. Juos atpažinti nebuvo sunku, nes daugelis jų būriavosi prie A. Smetonos akmens, klausinėjo kas, kaip ir kada čia buvo, kur dingo prezidento ąžuolas, apie kurį kalbama informacinėje lentelėje…

Šventė ant piliakalnio prasidėjo dar pusėj devintos. Dainavo ansamblis „Iš širdies“, Linkmenų vokalinis ansamblis. Susirinkusius pasveikimo rajono vicemeras Laimutis Ragaišis. Minioje buvo nemažai plazdančių trispalvių ir mažų vėliavėlių vaikų rankose, žmonės švietė šypsenomis ir gera nuotaika.

21 valanda. Žmonės susikabina rankomis ir nuo piliakalnio vienu balsu galingai nuvilnija „Lietuva – Tėvyne mūsų…“. Stiprokas ir ne itin šiltas vėjas, pagavęs giesmės žodžius, neša juos virš ežerų ir miškų, giedančiųjų balsai tarsi susilieja su tuo metu visame pasaulyje himną giedančių lietuvių balsais.

Atlikus garbingą pilietinę pareigą žmonės kurį laiką dar nesiskirsto, jiems trumpą koncertą surengė jaunimas, skambių patriotinių dainų padainavo Deimantė Malikėnaitė ir kiti.

Autoriaus nuotr.