Skip to content

Ant mažai žinomo Puziniškio piliakalnio

Ant trečiojo – Puziniškio piliakalnio – ant kurio vyko istorijos pamoka iš ciklo „Piliakalnių istorija žadina vaizduotę“, susirinko netikėtai daug žmonių. Su pavėlavusiais (nemažas būrys rajono kultūros darbuotojų vėlavo apie 20 min.), jų skaičius ženkliai viršijo šimtą. Šįkart čia susirinko žmonės, keliavę įvairiai – autobusais, automobiliais, o grupė pamokos dalyvių plaukė kateriu iš Palūšės. Ši kelionė, žinoma, buvo labai romantiška, tik kiek trukdė per vėsus oras, todėl atvirame ore ant katerio nosies sėdėjo tik pakankamai šiltai apsirengę. Kiti lindėjome jaukioje dengtoje kajutėje.

Puziniškio piliakalnis apaugęs mišku, neįgudusiai akiai sunkiai matomas. Renginys vyko atviroje aikštelėje šalia piliakalnio, nes ant jo tiesiog nėra vietos. Pradėtas ir vėliau, renginio eigoje, buvo „paskatintas“ kelių folklorinio ansamblio „Čiulbutė“ narių atliekamomis sutartinėmis. Jauniausia Puziniškio gyventoja Ugnė skaitė kaimo poeto Kazimiero Lukoševičiaus eiles, skirtas savo kaimui.

Vėliau Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parko (ANP) specialistas Algirdas Panavas papasakojo, kaip buvo atrastas šis piliakalnis. „Maždaug prieš 30 ar kiek daugiau metų ANP teritorijoje ieškojau gražių vietų, atsiveriančių panoramų. Eidamas palei protaką, jungiančią Asalnykščio ir Linkmeno ežerus, pastebėjau, kad vienas didoko kalno šlaitas tarsi nukastas, yra nemaža terasa. Tai būdinga piliakalniams. Supažindinau su radiniu archeologus, šie po tyrimo patvirtino, kad tai išties yra piliakalnis. Pavadinom jį netoliese esančio Puziniškio kaimo vardu“, – prisiminė A. Panavas.

Kita ANP atstovė Giedrė Šukytė supažindino su Puziniškio piliakalnio charakteristikomis. Ji sakė, kad piliakalnis įrengtas Linkmenų miške šalia protakos tarp Linkmeno ir Asalnykščio ežerų. Piliakalnis – tai aukštumos iškyšulys, susisiekiantis su gretimomis aukštumomis. Jo aikštelę juosia griovys ir pylimas. 1985 m. piliakalnį žvalgė Mokslinė metodinė taryba. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pirmąja puse. Piliakalnio šlaitai statūs, 10–20 m. aukščio. Aikštelė ovali, 18×14 m dydžio, 1 m iškiliu viduriu. Iš visų pusių ji apjuosta 2 m pločio, 0,2 m gylio grioviu, už kurio supiltas 0,3 m aukščio, 4,5 m pločio pylimas, geriausiai išlikęs pietvakarių pusėje, kitur likusi tik 5 m pločio terasa. 4 m žemiau aikštelės visuose šlaituose piliakalnį juosia 5 m pločio terasa su kultūriniu sluoksniu.

Piliakalnius paprastai lydi padavimai, tačiau kadangi Puziniškio piliakalnis atrastas neseniai, padavimų neišlikę. Tačiau, pasak vietos gyventojų, šeštadieniais einant pro piliakalnį girdėti kaip raganos vanojasi ir dainuoja.

Vilniaus universiteto doktorantė, archeologė Dovilė Baltramiejūnaitė, gyvenanti Tauragnuose, kvietė dalyvauti jos baigiamame projekte. Ji tyrinėja jos atrastą antrąjį Tauragnų piliakalnį, ten yra radusi įvairių įdomių radinių, bet trūksta rankų tolesniems archeologiniams tyrimams. Taip pat viešnia kvietė žmones būti atidiems, atradus naujų piliakalnių informuoti archeologus, kad nauji objektai būtų apžiūrėti ir tinkamai įregistruoti. Pasak D. Baltramiejūnaitės. Kasmet gyventojų dėka atrandama vis naujų piliakalnių. Yra žmonių, atradusių po 20–30 naujų piliakalnių. Dabar jų archeologams padeda ieškoti ir naujos technologijos. Prietaisai fiksuoja magnetines anomalijas, kurias skleidžia po žeme esantys objektai: metalas, akmenys, laužavietės, po to sudaromas požeminis 3 D žemėlapis, kuriame matomas žemės sluoksnių tankis, matomi įvairūs nelygumai, iškilimai. ANP darbuotojai (Sigutė Mudinienė ir kt.) publikai organizavo mįslių minimo žaidimą. Visi, atspėję mįsles, gavo dovanų.

Kita šio ciklo pamoka vyks rugpjūčio 7 d. ant Taurapilio piliakalnio prie Tauragnų. Ten vėl susitiksime su prof. dr. Vykintu Vaitkevičiumi.

Autoriaus nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje