Nuplazdėjo, nuskambėjo, nuvilnijo Mielagėnų laukais basakojė Poezijos Naktigonė. Šiemet jau trečioji. Žinoma, tądien Mielagėnai lūžo nuo renginių ir svečių gausos. Liepos 1-oji Mielagėnuose – Menų diena. Šis išskirtine gyvastim alsuojantis kraštas lyg magnetas traukia žmones, bandančius solidžiai užpildyti gyvenimo dėlionę. Poetai, rašytojai, fotomenininkai ir… medžiotojai – visi susibūrę draugėn surengė prašmatnų, bet kartu ir subtiliai elegantišką suėjimą.

Kryžkelė

Sunkiai suvokiama gausa renginių rajone (o ką jau kalbėt Lietuvos mastu) neretai įveda daug sumaišties. Kodėl? Pirmiausia – dažnai keli jų vyksta vienu metu, o antra – neįmanoma žmogui kasdien kur nors dalyvauti. Persisotinimas – žalingas ir ydingas. Ką daryti? Kiekvienas turime savąjį receptą.

Prieš metus naktinėdama Poezijos Naktigonėje, pasižadėjau sau šiemet būtinai ir vėl nepraleisti šio išties unikalaus renginio, į kurį suvažiuoja poetai ir šiaip mėgstantys neįpareigojančiai „pakaifuoti“ laužo šviesoje, kur tetrūksta krentančių rugpjūčio žvaigždžių. Tądien renginiai prasidėjo nuo vidurdienio ir, regis, taip pat turėjo tęstis iki paryčių, tačiau jau antroje šventės dalyje „įkvėpimo“ pritrūko ne tik žiūrovai, bet ir kai kurie organizatoriai. Tačiau vis tiek džiaugiuosi pasirinkusi „išgrynintą“ Naktigonę, kurios išties verta laukti ištisus metus.

Pirmoji Menų dienos dalis

Menų diena, kupina Dalios Savickaitės idėjų ir iniciatyvos, prasidėjo šv. Mišiomis Mielagėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Buvo aukojamos Mišios už praradusius sveikatą ir jiems gyventi padedančius žmones. O iškart po Mišių ji pristatė savo knygą „Rytų Aukštaitijos keliuose sutiktieji“. „Esu šventai įsitikinusi, kad kiekvieno atskiro žmogaus gyvenimas, veikla, gali keisti ir turtinti daugelio aplinkinių kasdienybę. Tarp aprašytų ir Mielagėnų parapijos žmonėms puikiai pažįstamas garbusis klebonas, Ignalinos r. Garbės pilietis Marijonas Savickas, kuklus, intelektualus rezistencinės literatūros kolekcininkas Edmundas Černiauskas, vargonininkė Valentina Sinkevič, kiti Utenos apskrityje veikiantys paprasti žmonės, nuosekliai išgyvenantys kiekvieną savo dieną ir ja puošiantys Lietuvą“, – dar prieš renginį rašė D. Savickaitė.

Bažnyčioje taip pat buvo pristatyta ir žinomo mielagėniškio vilniečio menininko, vieno iš renginio organizatorių Gaudento Kurilos nuotraukų paroda „Aukštaitijos portretai“. Po knygos ir parodos pristatymo koncertavo iškiliojo choro „Varpas“ vyrai. Vėliau norintieji išvyko į ekskursiją Paliesiaus dvare.

Menininkų ir medžiotojų puota

Antroji Menų dienos dalis – pačių mielagėniškių organizuota šventė, kurią trečius metus savo širdyje ir delnuose nešioja Ignalinos VB Mielagėnų bibliotekos vedėja Rima Misiūnienė. Pagal programą visi sutartu laiku lūkuriavo miestelio estradoje. Kaip visada – pirmoje linijoje išsirikiavę medžiotojai ir jiems prijaučiantys draugai. Šįkart Mielagėnų klubo medžiotojai, vadovaujami Ramučio Akinsko, pateikė kelis patiekalus įvairiems norams ir skoniams. Šaltibarščiai su karštomis bulvėmis ir žvėrienos plovas su virtais kiaušiniais. Vieni vaišinosi, kiti vis lūkuriavo. Dvi valandas lūkuriavo Poezijos Naktigonės dalyviai ir žiūrovai iš dvaro grįžtančiųjų. Negražu pradėti renginį nesulaukus visų… Po gerų poros valandų sustojo didžiulis autobusas, iš kurio išlipo gausybė pažįstamų veidų. O, Neįgaliųjų draugijos nariai! Kaip smagu ir džiugu matyti žmones intelektualiame renginyje. Maloniai pasitikti ir gardžiai bei sočiai pavaišinti medžiotojų patiekalais, mūsų svečiai, vos spėję nuryti paskutinį kąsnį, apsisuko ir… sulipę į autobusą išriedėjo tolyn. Kas čia buvo? Suglumę Naktigonės dalyviai suprato – be reikalo tiek ilgai laukę… visų.

Tačiau tikriems Poezijos Naktigonės gerbėjams nuotaikos niekas negali sugadinti: nei lietus, nei dargana. Organizatorė R. Misiūnienė drauge su pagalbininku ir šventės rėmėju G. Kurila pristatė renginio dalyvius. Išties nustebino tai, jog žmonės čia suvažiavo iš įvairiausių šalies kampelių, net iš Skuodo, Radviliškio. Nors, tarkim, literatų klubo „Lelija“ poetams atstovavo tik viena Rimutė Skunčikienė. Tačiau vakaro ir nakties glėbyje skaitantiems eiles ir klausantiems jų nebuvo svarbu nei kas, nei iš kur. Tiesiog malonu ausiai, gera dūšiai… o ypač klausant tarmiškai skaitomų eilių. Viskas be pompastikos, be grimo ir be patoso. Nuoširdžiai, atvirai ir su meile.

Smagi intriga žiūrovams – aistringų šokėjų grupė iš Vilniaus.

Mielagėnų bendruomenės pirmininkė Valė Švarcienė ir seniūnė Milda Bielinienė nuoširdžiai dėkojo R. Misiūnienei už iškilią šventę mielagėniškiams ir svečiams, už akimirkas, kurių niekur kitur ir niekada nepakartosi.

Šiais metais Poezijos Naktigonė ypatinga ir tuo, kad visi drauge renginio dalyviai kitapus gatvės pasodino „Naktiganės abelely“ – lietuvių apdainuotą meilės ir vaisingumo simbolį. Tegul auga, žydi, nokina ir gardžius, ir prasmingus vaisius…

Iki kitų metų Mielagėnuose, Poezijos Naktigonėje!

Autorės nuotr.