Tęsiant žmoniją vis labiau skandinančių atliekų temą, vis labiau aiškėja ir problemos esmė. Išspausdinę pirmąją straipsnio dalį, sulaukėme skambučių, padėjusių įsivardinti dalį konkrečių priežasčių, kurios sukelia visuomenei rūpesčių. Mes prikūrėme aibę įstatymų, kontrolės ir drausminančių priemonių ir palikome žmogų, kuris net ir būdamas labai geranoriškas, nėra pajėgus susitvarkyti, likimo valiai. Tokioje situacijoje dažniausia žmogus eina lengviausiu keliu – ieško spragų ir jų visada atranda. Valdžia dar labiau spaudžia, o žmonės dar labiau pyksta ir įžūlėja, nes tada praranda pasitikėjimą savimi, savigarbą ir tampa nuolat už vadelių tampomais, kontroliuojamais darželinukais. Ratas įsisuka ir mes vis labiau tolstame nuo rezultato ar net nuo svajonės – tapti pilietiškais, atsakingais, sąmoningais ir rūpestingais civilizuotos ir ekonomiškai stiprios bei stabilios valstybės gyventojais. Ką mes visi galime pakeisti, idant padėtume sau ir valstybei ir visai mūsų planetai.
Keičiasi atliekų tvarkymo taisyklės
Nuo liepos 1 d. pasikeitė atliekų tvarkymo taisyklės, dėl ko visiems rajono gyventojams teks iš naujo sudaryti sutartis su SĮ „Kompata“. Tačiau skubėti nereikia. Šis procesas vyks etapais. Pirmiausia sutvarkyti daugiabučių namų vartotojai, dabar dirbama su Ignalinos miesto individualių namų gyventojais ir sodininkų bendrijomis, vėliau įsitrauks ir visas rajonas. Taip elgiamasi, kad nesusidarytų spūstis. Ignalinos mieste priskaičiuota apie 600 individualių namų. Sutartis pasirašę tėra 200. SĮ Kompata vadovas ragina suskubti ir patiems geranoriškai atvykti sudaryti sutartis, su savimi turint nekilnojamo turto nuosavybės dokumentus, deklaraciją iš seniūnijos apie deklaruotų žmonių skaičių būste ir asmens tapatybės dokumentus. Kas pasikeitė? „Pirmiausia keičiasi mokestis už atliekų tvarkymą. Jis sudarytas iš dviejų dalių. Pastoviosios ir kintamosios įmokų. Pastovioji – visiems vienoda – 1,35 Eur be PVM už kiekvieną turto objektą (žmogus gali turėti ir 10 namų ar sodybų). O kintamoji – už suvartotas atliekas individuliai kiekvienai šeimai. Metinė susikaupimo norma vienam žmogui – 1,3 kubo, o turintiems papildomą atliekų rūšiavimo konteinerį – 0,9 kubo. Atėjusiems pasirašyti naujos sutarties, nemokamai duosime ir antrinių žaliavų rūšiavimo konteinerį. Buitines atliekas vešime pagal nustatytą grafiką, o antrinių žaliavų rūšiavimo konteinerį – kartą per mėnesį. Tačiau, jei žmonės piktnaudžiaus ir į tą konteinerį mes viską, kas papuola (organines atliekas, maisto likučius, ir t. t., o ne rūšiuos pagal taisykles, mes tokių atliekų neimsime“, – paaiškino V. Čepulėnas.
Žinutė „gudručiams“
Nors ir labai nemalonu, tačiau norime priminti, kad išvengti mokesčio už jūsų atliekų tvarkymą – nepavyks niekam. SĮ Kompata turi visus Registrų centro duomenis, todėl nesunkiai atras savininką. Ir išties nebus smagu, kai pradės „gaudyti“ lyg nusikaltėlius. Jei žmogus turi Ignalinoje nekilnojamojo turto, bet čia negyvena, ar turi kelis namus, jam teks įrodyti, kad jis ten iš tikrųjų negyvena. Tai padaroma labai paprastu būdu – tereiks užpildyti atitinkamą deklaraciją (pagal taisyklėse pateiktą pavyzdį) ir pristatyti pažymą iš ESO apie suvartotos elektros energijos kiekį. Manau, čia komentuoti nebereikia nieko.
Degini buitines atliekas – žudai save ir kaimyną
Lietuviai – išskirtinė tauta, mėgstanti kraštutinumus: arba be reikalo skundžia, arba stebėdami akivaizdžius pažeidimus ar net nusikaltimus, vaidina „kaimyniškus“. Kas blogiau? Ir taip, ir anaip elgtis – amoralu. Tačiau pirmuoju atveju kyla daugiau emocinių problemų, kurios ilgainiui „susiguli“, o antruoju atveju – kalbama apie daromą žalą visuomenei. Toks „kaimyniškas“ požiūris prilygsta bendrininkavimui vykdant nusikalstamą veiką. Šiuo atveju kalbėsime apie konkretų nusikaltimą – žmonijos ir visos planetos laipsnišką naikinimą (žudymą) – buitinių atliekų deginimą krosnyse ar laužuose. Mieste tokie reiškiniai vyksta kur kas rečiau, tačiau sodininkų bendrijose ir kaimuose – kone kasdienis reiškinys. Gal dar galima būtų pateisinti kokį senolį, atitrūkusį nuo pasaulio, tačiau kai tai daro, regis, apsišvietę ir save labai puikiai vertinantys žmonės – vietos supratingumui, gailesčiui ar atlaidumui nebelieka. Kaip galima suprasti žmogų, kuris nuodija ir save ir kaimynus? Niekaip. Visiškas bukumas ir neraštingumas. Degimo metu teršiama aplinka – vienareikšmiškai. Tačiau vienaip yra, kai, laikantis reikalavimų, deginami lapai, sena žolė, šakos ar šiaudai – o kas kita, kai deginami plastikiniai buteliai, pakuotės, gumos, panaudotas tepalas, drabužiai, avalynė ar sauskelnės. Sudegintas vienas 1,5 l talpos butelis išskleidžia tiek nuodų, kiek 4 min. atsuktas dujų čiaupas. Visos šios nuolat deginamos atliekos nuodais dulkių pavidalu nusėsta ant vaismedžių, ant daržų ir ant pievų, kurių žole minta gyvuliai, o žmonės paskui vartoja maisto gamyboje. Kokių dar reikia komentarų? Ir tai, kad žmonės degina neleistinas buitines atliekas, ir tai, kad mes „kaimyniškai“ leidžiame jiems taip daryti – esame vienodai atsakingi.
Žinoma, protinga ir teisinga gamtos atžvilgiu ir tai, ką sunaudojome, grąžinti gamtai, t. y. kompostuoti lapus, žolę, šiaudus – tai, kas įmanoma, o ne deginti. Degimo metu deginant įvairias medžiagas išsiskiria anglies azoto dioksidai. Taip pat kietosios dalelės ir kitų pavojingų junginių. O patekęs į atmosferą anglies oksidas (deginant tik šakas, ar lapus) turi įtakos šiltnamio efektui, kuris daro įtaką klimato kaitai.
Baudos už ne pagal taisykles kūrenamus laužus nemažos: taikoma administracinė atsakomybė, pagal kurią numatomos baudos nuo 30 iki 1200 eurų, priklausomai nuo padaryto nusižengimo.
Problemos priežastys – ir juokais, ir rimtai
Lygių teisių šalininkai mane pasmerktų už tokius teiginius, bet paaiškėjo, kad atliekų tvarkymo sistemos problema – didžiulis trūkumas darbingų ir fiziškai stiprių vyrų. Ne, aš visai nesijuokiu. Ir tuoj argumentuosiu savo teiginį. Mūsų rajone (tiek mieste, teik kaime) daug vienišų moterų, pasiligojusių vyrų ar garbingo amžiaus senjorų, kurie negali atlikti sunkių ir sudėtingų darbų: išnešti, išrūšiuoti ir išvežti stambiagabarites ar sunkias sodo, daržo (šakos, kelmai) atliekas. Ką jie daro? Kaimynų padedami tas atliekas šiaip taip nutempia iki artimiausio konteinerio ar palieka kur nors gamtos prieglobstyje „natūraliam“ laipsniškam pasilaidojimui.
Vieno skaitytojo manymu, labai nesąžininga likimo valiai palikti tokius žmones, įspraudžiant juos į kontrolės, gąsdinimų ir baudų rėmus.
Galimi sprendimai
Skambinusieji atliekų tvarkymo klausimais pasiūlė kelis sprendimo būdus, padėsiančius prigesinti susidariusią įtampą ir pajudėti problemai iš mirties taško. „Visiškai pritariame anksčiau skelbtai informacijai dėl atliekų tvarkymo, tačiau norime pasiūlyti SĮ „Kompata“ vadovui Vytautui Čepulėnui inicijuoti stambiagabaričių atliekų surinkimo dienas bent vieną kartą per mėnesį. Iš anksto paskelbus apie šią dieną, žmonės pasistengtų sunešti atliekas ir būtų išspręsta ši problema. Žinoma, šioje situacijoje painoka dėl atsiskaitymo“, – sako skambinęs ignalinietis V.
Pritariame pašnekovui ir dar papildome jo pasiūlymą. Stambiagabaričių ar sunkių organinių atliekų išvežimą pagal individualų užsakymą galėtų organizuoti ir ta pati SĮ „Kompata“ ar galbūt UAB „Ignalinos butų ūkis“, nors dėl pastarosios gebėjimo teikti kokias nors kokybiškas paslaugas labai abejočiau.
Kaip šią problemą išsisprendė kaimynai visaginiečiai. Turint stambiagabaričių atliekų tereikia pasiskambinti į bendrovę Visagino būstas ir viskas akimirksniu sutvarkoma, o sąskaita už paslaugą išrašoma kartu su einamojo mėnesio sąskaita. Kitas variantas – privatus asmuo, teikiantis krovinių ir atliekų gabenimo, išgabenimo, užnešimo ir išnešimo (daugiabučiuose yra tokia problema) paslaugas. Įdomumo dėlei – išnešant iš ketvirto aukšto ir išvežant stambiagabarites (senas balkono medienos detales) atliekas kaina – 3–5 Eur. Atvežant iš parduotuvės baldus, statybines medžiagas tame pačiame mieste ir užnešant į penktą aukštą kaina svyruoja taip pat nuo 3 iki 5 Eur, priklausomai koks kiekis nešamų daiktų. Šio žmogaus kontaktus turi ir visos parduotuvės bei atitinkamos įmonės ir gyventojams padeda, esant reikalui. Ar būtų labai sudėtinga teikti tokias paslaugas Ignalinoje?
Vietoj apibendrinimo
Faktas yra tas, kad mes privalome tvarkyti savo atliekas, o jų tvarkymas – kainuoja pinigus. Turime įsisąmoninti tai, susitaikyti su šiuo faktu ir pasistengti nesielgti taip, kad atliekos taptų mūsų visų lėtos pražūties priežastimi.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!