Skip to content

Šventa Ona – duonos ir vasaros gėrybių ponia

MI informacija

Liepos 23 d. tradicinė Oninių šventė daugėliškėnus ir jų svečius vėl sukvietė į didelę, šventę, vykusią N. Daugėliškyje. Ji prasidėjo šv. Mišiomis Šv. Onos ir Joakimo vardo bažnyčioje. Tai tituliniai parapijos atlaidai, sukviečiantys gausų Daugėliškio krašto žmonių būrį.

Prieš šv. Mišias visi susirinkome bažnyčios šventoriuje prie  naujai pastatyto ir išpuošto kryžiaus. Jį padarė ir pastatė Mikalavo ūkininkai Algis ir Stasys Cicėnai. Šioje vietoje daugelį metų stovėjo medinis kryžius, skirtas parapijoje vykusioms misijoms atminti. Tai liudijanti lentelė perkelta ant naujojo kryžiaus. Naujasis – metalinis, su didele Kristaus kančia ir papuoštas dailiais ornamentais. Ši ūkininkų Cicėnų dovana parapijai ilgai liudys tikėjimą ir rūpestį gimtuoju kraštu. Kryžių pašventino ir tolimesnėms apeigoms vadovavo iš Vilniaus atvykęs kun. Valentinas Šiuša.

Per šv. Mišias išgirdome nuostabų pamokslą. Šio sekmadienio Evangelijoje pagal Matą pateikiamas pasakojimas apie rauges ir kviečius. Kunigas atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į tris dalykus. Visų pirma, būtina įsisąmoninti laiko svarbą. Mums duotas laikas yra ribotas ir prabėga greitai. Kol žmogus gyvas, jis gali daryti pasirinkimus ir keisti savo gyvenimą. Po mirties žmogus nieko nebegali pakeisti – pasirinkimas jau padarytas ir nekeičiamas, tik gyvųjų malda skaistykloje esančius tegali pasiekti. Antras dalykas – tai blogio problema. Su blogiu susiduria kiekvienas be išimties žmogus. Ypač svarbu pamatyti savyje esantį blogį ir ryžtingai su juo kovoti. Blogio pirmos apraiškos dažnai esti nepastebimos tarsi mažos piktžolės, o mažas blogis veda prie didelio. Kai blogis žmoguje išauga, išsikeroja ir įsitvirtina, su juo labai sunku kovoti. Velnias siūlo žmogui blogį ne kaip blogį, bet kaip patraukliai įpakuotą gėrį – gundytojas kviečia pabandyti, paragauti ir kaip visuomet  – apgauna ir apvagia. Žmogus atsiduria įvairių priklausomybių pančiuose – narkotikai, pornografija, alkoholis, nesantuokiniai seksualiniai santykiai žmogų parbloškia, o pakilti labai sunku. Įsigalėjęs blogis pradeda kenkti ne tik pačiam žmogui, bet ir jo artimiesiems. Kunigas ragino pradėti kovą su blogiu pirmiausia nuo savęs ir neiti į jokius kompromisus. Trečias dalykas – tai mūsų laukiantis teismas, nuo kurio niekaip nepabėgsime. Kunigo paprasti ir labai prasmingi žodžiai daugelį paskatino susimąstyti apie savo gyvenimą.

Po šv. Mišių skubėjome į N. Daugėliškio kaimo seklyčią, kur laukė šios šventės tęsinys. Džiugu buvo matyti pilną salę žiūrovų, netgi reikėjo atnešti papildomų suolų. Sulaukėme ir valdžios žmonių dėmesio – į šventę atvyko seimo narys Gintautas Kindurys su žmona, vicemeras Laimutis Ragaišis, rajono savivaldybės tarybos narės Indrė Gruodienė ir Marijona Lukaševičienė bei kultūros ir sporto centro, kultūros skyriaus vedėja specialistė Danutė Lisauskienė. Svečiams įteikėme gėlių. Šv. Ona liaudies tradicijoje siejama su derliumi, duona. Tad pradžioje atidavėme pagarbą kasdienei duonai. N. Daugėliškio saviveiklininkai, vadovaujami laisvalaikio organizavimo specialistės Aldonos Jankauskienės, atliko dainą apie rugelį. Daugėliškio krašto bendruomenės pirmininkė N. Kamarauskienė įnešė naminės duonos kepalą ir pagarbiai padėjo ant  stalo. Globos namų vaikučiai suvaidino pasakaitę „Kaip vilkas užsimanė duonos išsikepti“, o močiutė Vilhelmina papasakojo apie duonos kelią nuo dirvos iki mūsų stalo. Išvydome įrankių, naudotų duonai gaminti – pjautuvą, kultuvą (spragilą), sijotuvą, duonkubilį. Nebuvo užmirštos varduvininkės – joms skirta daina ir spalvingų gėlių vazonai. 

Po šios įžanginės dalies į sceną pakvietėme svečius – Dūkšto vokalinį instrumentinį ansamblį, vadovaujamą Danguolės Urbonienės. Tiksliau sakant, visą kamerinį chorą – scenoje išvydome net 13 atlikėjų su Dūkšto seniūnu Vytautu Kazėnu priešakyje. Išgirdome nuostabią, profesionaliai atliktą programą.  Viso ansamblio atliekamas dainas keitė solo ir terceto atliekamos dainos. Solistai – V. Kazėnas ir D. Urbonienė žavėjo įsijautimu, temperamentu, stipriais ir gražaus tembro balsais. Šiltai ir skaidriai skambėjo senovinis smuikas A. Umbrasienės rankose. Išgirdome ir instrumentinių kūrinių, kuriuos akordeonu ir smuiku atliko dūkštietės. Skambėjo ir smagios, džiaugsmingos dainos, ir svajingos, skaidraus liūdesio sklidinos dainos. Apie aukštą meninį dūkštiečių pasiektą lygį ir įdirbį liudija  atliktas choras iš Džiuzepės Verdžio operos „Nabukas“. Ne taip jau dažnai tokius kūrinius galime išgirsti ne tik N. Daugėliškio, bet ir Ignalinos scenose… Svečių dainas šiltai ir žaismingai pristatė svečias iš Kaniūkų, laisvalaikio organizavimo specialistas Gintautas Velička. Žiūrovus ypač sužavėjo daina apie obuolius – net teko dalį dainos pakartoti žiūrovų prašymu. Greit prabėgo muzikos pripildyta valanda. Renginio pabaigoje padėkos žodį tarė seimo narys G. Kindurys, teigęs, kad tokios šventės ir turėtų taip vykti: bažnyčioje išreiškiame savo tikėjimą, o paskui susirenkame patirti bendrystės džiaugsmą. Šios šventės pagrindinė sumanytoja ir organizatorė A. Jankauskienė nuoširdžiai dėkojo valdžios žmonėms, dūkštiečiams, savo bendruomenės nariams ir visiems, taip gausiai susirinkusiems bei įteikė padėkų svečiams ir vietiniams žmonėms, padedantiems įgyvendinti prasmingas idėjas savo krašto labui bei prašė nepabėgti. O lauke jau garavo didžiulis puodas skanios ir kvapnios sriubos, kuria viso koncerto metu rūpinosi, o vėliau ir dalijo V. Subatkevičius. Atsirado gausus  vaišių stalas. Svečiai ir savi neskubėjo – ragavo sriubą, kaimiškus valgius, kalbėjosi, tiesiog buvo kartu.

Jei sveiki gyvi būsim, lauksime kitų Oninių, jei Dievas laimins, jei žmonės norės.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje