Beveik visą liepą maudęs lietus,po kelių saulėtų, šiltų dienų, žiūrėk, vėl prapliumpa gausiomis liūtimis.Daugelis dar prisimena sinoptikų prognozes, kad esą tikra vasara ir šiluma ateis po Joninių.„Atėjo“…Tokios lietingos liepos vargu ar kas prisimena, tik nebent meteorologų archyvuose   rastume. Dabar visų viltys – rugpjūtis, gal jis kompensuos liepos išdaigas ir pagaliau sulauksime ilgiau trunkančių gerų orų. Ilgalaikės rugpjūčio prognozės  jųžada, tai gal spėlionės pagaliau ir pasitvirtins. Dėl visų nukrypimų,tiksliau – neatspėjimų,meteorologai kaltę verčia visuotiniam klimato atšilimui. Kaip bebuvę, turime priimti vasarą  tokią,  kokia yra. Orųužsakymų pagal norus gamta nepriima.

Šia vasara, kuri dar nesibaigė, nei gamtos gėrybių puoselėtojai‚ nei poilsiautojai nebus labai patenkinti. Ne koks  sezonas lauko agurkinėms-moliūginėms daržovėms, jau nekalbant apie bulves. Ne vienerius metus esu bulvių augintojus raginęs sodinti 2–3 skirtingo ankstyvumo veisles(dalį aukštesnėje vietoje, o kitą– žemesnėje) ir per 2–3 kartus kas 10–15 dienų, pradedant balandžio pirma dekada. Visuomet turėsime bulvių, kokie bebūtų metai. Šiemet pasodintos balandžio 5 d. ir esant gana šaltam pavasariui, ankstyvos bulvių veislės ,,Andra“, „Prior“ iki liepos pradžios gausių lietų, net užklupus fitoftorai(marui) puikiausiai užaugo. Bulvių augintojai džiaugėsi, kad šiais metais nesiautėjo kolorado vabalai, bet  liepos dažni ir gausūs krituliai apsėmė, pūdė bulves.Tai ir dar prisidėjus marui, daugelįbulvių augintojųšiemet paliks be derliaus. Baimintis, kad liksime be bulvių (lietuviškų) nereikėtų.Džiaugsis kitų šalių bulvių augintojai, atsivėrus papildomai rinkai.Aišku, kad kainos bus  kitos, nei pernai.

Nesidžiaugia ir grūdinių kultūrų augintojai. Prognozuojamas derlius mažesnis negu pernai. Ne kokie metai buvo ir braškių augintojams.Kas norėjo uogų paskanauti ar atsargų žiemai pasidaryti,jų buvo galimanusipirkti atvežtų iš Lenkijos ir gana nebrangiai.

O, vis dėlto, kokioms kultūroms metai buvo ir kol kas yra palankūs? Pirmiausia, kol kas gerai auga svogūnai, morkos, gausų derlių žadašilauogės, o štai juodųjų serbentų –ne itin. Soduose  vaismedžių derlius pas daugumą visai prastas.

Na, o gamtoje artėjančio rudenio nuotaikų ženklai, kaip ne kartą esu minėjęs, pasireiškia tuoj po Joninių. Tikrieji rudens pranašai – tai naktiniai žalieji žiogai, kurie pradėjo čirpti jau liepos 21d. Nebegirdėti daugumos sparnuočių giesmių, tik anksti rytais, esant saulėtam orui, vienas kitas paukštelis trumpai užgieda. Dažniau galima girdėti tik jauniklių balsus, prašančius tėvų pagalbos, kol visiškai savarankiškai išmoks pasirūpinti maistu. Tokius jauniklius, išskridusius iš lizdų, bet nemokančius savarankiškai maitintis, esu pakrikštijęsprašytukais. Dar dangų čiurliai raižo,net ir miega skraidydami. Bet ir jie po keleto dienų su jaunikliais išskris į žiemavietes, nors ir būtų dar gana  šilti orai.Pastebėjau kad daugelis sparnuočių, kurie išveda dvi vadas per vasarą, šiemet tenkinosi viena vada.Tai devynbalsės, baltosios kielės.

O miškų vis labiau spengiančią tylą sudrumsčia grybautojų, uogautojųšauksmai. Jei uogų – mėlynių, aviečių– miškai šiais metais nedosnūs, tai grybautojai džiaugiasi voveraičių, raudonviršių, baravykų derliumi. Bet  nustojus lietums lyti ir grybų augimas stipriai sumažės. Šiemet, kaip ne dažnai pasitaiko, miškuose lazdynai su gausiu riešutų derliumi. Susidaro įspūdis – kuo nepalankesnės sąlygos ankstyvuoju pavasario laikotarpiu, tuo geriau dera lazdynai. Visai kita situacija su graikiniais riešutmedžiais, kurie šiemet labai nukentėjo nuo pavasarinių šalnų, tiksliau, nuo velykinių šalčių.

Belieka skaitytojams palinkėti gerai sutikti paskutines vasaros šventes (Lauryną ir Žolines) ir laukti gražaus rudenėlio.