Senas įprotis atostogauti rugpjūtyje neapgavo (ir blogomis vasaromis šį mėnesį šiltų dienų bemaž visada būna). Pagavau gero oro ir šiemet, tad buvo maudynių po kriokliais ir ežeruose, įvairių nuotykių ir kelionių artiman užsienin. Aplankiau Latvijoje netikėtai surastą devintą Ignaliną. Bet vasara, atrodo, staigiai baigėsi, merkia lietūs, o rugsėjį žadama jau ir šalnų, ir šalčio. Prasidėję lietūs gal atgaivins grybus miškuose, kurie per karščius buvo pritilę…
Nors Prezidento rinkimai tik 2019-aisiais, įsibėgėja diskusijos ir svarstymai, kas vadovaus Lietuvai, kai baigsis D. Grybauskaitės kadencija ir ji daugiau kandidatuoti jau negalės. Ji įeis į istoriją kaip Prezidentė, iš eilės dirbusi dvi kadencijas. Kuo toliau, tuo daugiau minima būsimų kandidatų pavardžių.
Centro dešinėje, kuriai sąlyginai galima priskirti liberalių ir konservatyvių politinių jėgų rinkėjus, po truputį ryškėja galimi kandidatai. Tai Saulius Skvernelis ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos politikų minimi Žygimantas Pavilionis, Vygaudas Ušackas, Ingrida Šimonytė, nors neatmetama galimybė, kad ši partija gali į kovą išleisti ir kitų kandidatų.
Liberalų sąjūdžio išskiriamas Vilniaus meras Remigijus Šimašius bei Seimo LS frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Pastarojo teigimu, centro dešinėje bus „išties tiršta“. Pasak E. Gentvilo, tokia kandidatų gausa didina riziką suskaldyti balsus.
Viešojoje erdvėje vis dažniau skamba Gitano Nausėdos, Andriaus Tapino, Roberto Dargio pavardės. SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas G. Nausėda neneigia dalyvausiąs prezidento rinkimuose. „Aš manau, kad, kaip ir kiekvienas pilietis, aš turiu konstitucinę teisę kandidatuoti į kažkokias renkamas pareigas Lietuvoje. O ar tai padarysiu? Žinote, visko gali atsitikti, pavyzdžiui, labai nepatiks kiti kandidatai.“ „Ne“ prezidento rinkimams nesako ir žurnalistas A. Tapinas. Amžinu kandidatu į prezidentus vadinamas ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas R. Dargis, tačiau neaišku, ar jis svarsto kandidatuoti 2019-aisiais.
Kas būtų jeigu būtų, rimčiausiai analizuoja politologai. Daugumos jų manymu, šiandien rimčiausi kandidatai – premjeras S. Skvernelis, konservatorė I. Šimonytė, socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė, konservatorius V. Ušackas bei Kauno meras V. Matijošaitis. Paminėti R. Dargis, G. Nausėda ar A. Tapinas geriausiu atveju yra „Facebook“ kandidatai.
Europą niokoja XXI amžiaus vėžys – terorizmas. Viena paguoda – jis dar neatsirito iki Lietuvos. Esame maži, už didžiųjų pečių gal nepastebimi, tad mus ši rykštė ir aplenkia. Nežinia kaip bus, kai būrys Lietuvos karių pradės dalyvauti (sprendimas jau priimtas) antiteroristinėse akcijose Europoje, ar tuomet teroristai „neatras“ ir Lietuvos?..
Trečiadienį minėjome 1939 m. suokalbio metines, kai du diktatoriai pasidalijo Europą ir pradėjo Antrąjį pasaulinį karą (užpuolė Lenkiją: Vokietija tų metų rugsėjo 1-ąją, SSRS – rugsėjo 17-ąją). Užsienio reikalų ministras L. Linkevičius sako, kad iš to Molotovo-Ribentropo pakto nepasimokyta. Ir „dabar mes matome pastangas perdalinti pasaulį, perbraižyti Europos sienas, vyksta agresija jėga, ginklu, okupuojamos šalys, aneksuojamos – tai iš tikrųjų yra pamoka, kuri nebuvo išmokta istorijoje“, – sako ministras. Kai Rusijoje dar vis yra jėgų, pareiškiančių, kad jokio pakto, juolab slapto, tuomet nebuvo, antradienį Lietuvai perduota jo kopija. Protokolo ir žemėlapio su parašais skenuotos kopijos gautos iš Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politinio archyvo.
Ši data trečiadienį gražiai paminėta Ignalinoje. Bažnyčioje įvyko literatūrinė Č. Stonio kompozicija, kurioje vaidino trys aktoriai: Č. Stonys, Saulius Sipaitis ir Pranas Zaremba. Renginys skirtas šviesiam Palaimintojo T. Matulionio atminimui. Skaityti jo tremties dienoraščiai, giedotos giesmės, dainuotos partizanų dainos.
Kaip žinia, jau daug metų, kai rugpjūčio 23-iąją pirmiausia minima Baltijos kelio, o ne Juodojo kaspino diena, gedulo juostos ant vėliavų nerišamos. Tačiau trečiadienį jos vėl plaikstėsi daug kur Ignalinoje, Vidiškėse. Negi sunku įsidėmėti, kad vėliavos su gedulo juostomis keliamos tik tris dienas metuose: birželio 14-ąją (minint pirmųjų trėmimų metines), birželio 15-ąją (okupacijos dieną) ir rugsėjo 23-ąją (žydų genocido dieną)…
Prasmingo savaitgalio!
Redaktorius
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!