Skip to content

„Mamyt, tu obelis sodo žila…“

Seniūnijose seniai gyvuoja tradicija sveikinti šimto sulaukusius. Tačiau šimtamečių kasmet vis mažiau ir mažiau, todėl kai kuriose seniūnijose sveikinami ir 90-mečiai. Pasak Linkmenų seniūno Jono Aleknos, linkmeniškiai taip pat nutarė taip elgtis. Antradienį šios seniūnijos darbuotojai sulėkė į gražiai tvarkomą Genovefos Bivainienės sodybą Grikiapelėje. Rugsėjo 3-ąją ši moteris peržengė devyniasdešimtąjį gyvenimo slenkstį.

Jubiliatę sveikino seniūnas su kolegomis, dukros Nijolė ir Danutė, visi linkėjo sulaukti šimto. O ir pati devyniasdešimtmetė, žvaliai svečius sutikusi, taip pat visus kvietė į savo šimtmečio puotą. Seniūnas J. Alekna atsivežė armoniką, todėl „Ilgiausių metų“ močiutei skambėjo skambant armonikos garsams. Jubiliatei taip pat skirta muzikinė dovana – daina mamai. Seniūnas senolei užrišo jubiliejinę juostą, prie sienos stovintis stalelis paskendo gėlėse.

Kai svečiai buvo pakviesti prisėsti prie stalo šampano taurei, kavos puodeliui ir jubiliejiniam tortui, senolė papasakojo apie savo gyvenimą. Gimė ji vos už kelių šimtų metrų esančiame Pupiškės kaime. Ištekėjo už Vlado Bivainio iš Maksiūnų. Įdomus sutapimas: vyras buvo gimęs tais pačiais metais, tą patį rugsėjį, tik diena vėliau – rugsėjo 4-ąją (deja, jis jau seniai Anapilyje). Kai jaunavedžiai, neilgai pagyvenę vyro namuose, nutarė statytis namus, trūko tam lėšų. Tada Genovefa ryžosi retam poelgiui: palikusi vyrą su neseniai gimusia dukrele, ji išvyko į Kazachstano plėšinius pinigų namo statybai uždirbti. Tolimajame krašte ji dirbo keturis mėnesius, bet pinigėlių atsivežė. Gavo ir nemažai grūdų, nes tuomet laikai buvo alkani, net duonos trūko. Namus pasistatė tėvų žemėje, kurie, išsiplėtus Grikiapelei, dabar jau priklauso šiam kaimui.

Visą darbingą gyvenimą iki pensijos G. Bivainienė dirbo „Vilties“ kolūkyje. Ilgai lauko darbininke, o prieš pensiją naujoje fermoje augino kiaules. Laisvalaikiu (nors kiek ten jo, turint ūkį) sėdėjo audimo staklėse, audė keturnyčius, aštuonnyčius audinius, rinktines lovatieses, siuvinėjo, verpė. Gydytojų nemėgsta, todėl pas juos retai lankosi. Mėgsta skaityti laikraščius (prenumeruoja „Mūsų Ignaliną“), galva pramušta spręsti kryžiažodžius. Sako, jie kaip narkotikas. Dukros perka kryžiažodžių knygeles, tai senolė jas lukštena tarsi saulėgrąžas. „Skaityti galiu dar be akinių, bet su jais geriau“, – sako jubiliatė.

Didelės paslapties, kaip jai pavyko sulaukti devyniasdešimties ir likti tokiai žvaliai, kaip ir nėra. Pasak dukros Nijolės, mama niekada nesinervuoja, ant nieko nepyksta, niekam nieko nepavydi, visada geros nuotaikos, su šypsena vaikus pasitinka, su šypsena palydi, politika nesidomi, todėl dėl jos peripetijų – taip pat jokių emocijų. Savo mažų vaikų niekada nemušė, visą laiką valgė daug mėsos, nevengė lašinių, taip tarsi laužydama kai kuriuos sveikos gyvensenos stereotipus. Nors sveikata dar leidžia, didelių darbų daryti nesitveria. Visas darbas – supinti svogūnų kasą, išvalyti iš miško parneštą voveraičių krepšį, dar padaryti ką nors panašaus. Išėjusi į pensiją ir vėliau likusi viena, į miestą nesiveržė, todėl į namus iš Ignalinos gyventi ir mamos prižiūrėti sugrįžo dukra Danutė su vyru. Taip ir gyvena pasitardami, pasikalbėdami.

Ponios Genovefos gyvenimo kraitėje – penki anūkai (Gitana, Ineta, Jolita, Laura ir Žilvinas) ir septyni proanūkiai (nuo 2,5 iki 19 metų). Tad labai realu, kad senolė sulauks ir proproanūkių. Tik viena anūkė laikinai gyvena Danijoje, visi kiti darbuojasi Lietuvoje.

Jubiliatė pasididžiuodama visiems svečiams parodė vieną jai labai ypatingą sveikinimą – ją su garbiu jubiliejumi pasveikino trys Seimo nariai: Gintautas Kindurys, Agnė Širinskienė ir Vytautas Rastenis. Sveikiname ir mes, „Mūsų Ignalinos“ redakcijos kolektyvas. Sveikatos, vaikų ir vaikaičių meilės, gražaus gyvenimo rudenio Jums ir tokiai pat žvaliai sulaukti šimtmečio! Tuomet ir vėl susitiksim.

Autoriaus nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje