Atsisveikinimas su darbu visada jaudinantis. Įprastas gyvenimo ritmas visiškai pasikeičia,  nukrenta atsakomybės ir daugybės pareigų našta, sunkumai užsimiršta, užvaldo geri prisiminimai ir turbūt svarbiausias dalykas – bendravimo, buvimo su mielais žmonėmis šiluma. Rugsėjo 4-osios popietė Vidiškių kultūros namų salėje  buvo skirta seniūnei Vigalijai Matkėnienei pagerbti.

Už nuoširdų ilgametį darbą seniūnei dėkojo rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Donatas Mačys, taip pat kolegos seniūnai, seniūnaičiai. Daug šiltų žodžių jai išsakė kartu daugiausia laiko praleidę, kasdienybės rūpesčiais ir švenčių džiaugsmais dalijęsi  seniūnijos darbuotojai, laisvalaikio organizavimo specialistė Viktorija Bučelienė. Už paramą ir palaikymą organizuojant  įsimintinus kultūros renginius, įgyvendinant svarbius projektus dėkojo Vidiškių gimnazijos direktorė Jūratė Sveikauskienė, direktorės pavaduotoja Diana Simaškienė, perdavusi gimnazistų prisiminimo dovaną. Muzikos mokytoja Lionė Gruodienė parengė muzikinį sveikinimą.  

Savivaldybės meras H. Šiaudinis seniūnei V. Matkėnienei įteikė padėkos raštą, nuoširdžiai padėkojo už nuoširdų ilgametį darbą: „Esate mūsų krašto dukra ir šiam kraštui, jo žmonėms dirbote 45-erius metus, seniūnės pareigose – 34-erius. Nors keitėsi pareigų pavadinimai, tačiau žmogus buvo toks pats: labai atsakingas, energingas, nuoširdžiai ir paprastai bendraujantis. Jūs matėte, kaip Vidiškės augo, keitėsi, visada buvote svarbiausių įvykių ir sprendimų sūkuryje. O būta visko, ir džiugių, ir sunkių, sudėtingų akimirkų. Visada stengėtės spręsti problemas, padėti žmonėms…“. Kolegos seniūnai dėkojo už šiltą bendravimą, nuoširdumą, už kartu praleistus metus. Linkmenų seniūnui Jonui Aleknai pritariant akordeonu jie visi atliko lietuvių liaudies dainą apie ošiančius beržus. Gimnazijos direktorė J. Sveikauskienė priminė seniūnei, kad gimnazija šiemet pasitiko tik 26-ąjį rugsėjį, taigi seniūnė buvo visos jos istorijos, gražaus kelio liudininkė, aktyvi renginių dalyvė, įkvėpėja ir rėmėja. Gimnaziją baigė jos vaikai, anūkas.

Pačius gražiausius žodžius mamai pasakė dukra Jurgita. Ji prisiminė, kaip maža mėgdavo atbėgti į darbą, stebėti mamą ir jos kolegas. O pirmoji darbovietė buvusi Rimšėnų kaime. „Mes tavimi labai didžiuojamės ir labai tave mylim…“,– šiltas dukros apkabinimas prišaukė džiaugsmo ašaras. „Dėkoju likimui, kad leido taip ilgai dirbti. Per tuos metus sutikau tiek daug gerų žmonių. Gal tik savo vaikams per darbus mažiau skirdavau dėmesio…“, – susigraudinusi sakė moteris ir pastebėjo, kad be darbo tikrai neliūdės, turės kuo užsiimti. Ji labai myli gėles, jas augina su didžiausiu malonumu, taigi šypsodamasi žadėjo visas Vidiškes apsodinti. Prisiminusi darbo metus, moteris sakė labiausiai branginanti gerus santykius ir šiltą bendravimą su seniūnijos darbuotojais, seniūnaičiais, kultūros specialistais, gimnazijos mokytojais, rajono vadovais. Ji ir toliau žadėjo aktyviai dalyvauti miestelio ir gimnazijos gyvenime, džiaugtis gražiais renginiais ir žmonių šiluma.

Autorės nuotr.