Žmogų dar esantį motinos įsčiose veikia muzika.  Motinos, klausančios muzikos, emocijos padeda kūdikiui suvokti muzikos esmę, prasmę ir jos nuotaiką. Naujagimiai lengviau užmiega klausydami švelnaus motinos balso, jos lopšinių. Tik pramokę vaikščioti mažyliai jau krutina savo kojytes ir lengvai linguoja muzikos ritmo vedami, o įdomiausias žaidimas vaikams – kurti savąją muziką naudojant tokius mamos virtuvėje rastus instrumentus kaip puodai, samčiai, dangčiai, kurie puikiai atstoja būgnus.

Kaip atsirado muzika?

 Gana panašiu būdu ir buvo atrasta muzika. Mokslininkai, nagrinėjantys muzikos priešistorę, teigia, jog pirmosios muzikos užuomazgos ir buvo būgnai. Tiesa, ne tokie, kokius mes turime šiandien, XXI amžiuje. Mūsų protėviams perkusijos instrumentus atstodavo uolos, lazdos bei akmenys. Tokie savadarbiai, iš gamtos pasiskolinti muzikos instrumentai buvo naudojami religinėje praktikoje. Apeigose dievams, šokant aplink laužus, žmogui trūko garso, ši interpretacija labai mažais žingsneliais, bet virto į muziką. Pirmųjų pažangesnių priemonių kurti ir atlikti muziką atsiradimo centras – senovės Egiptas. 4000 metų prieš Kristų egiptiečiai sukūrė arfas ir fleitas. Egiptiečių dėka turime lyrą ir dvigubus ruduosius  klarnetus. Pastarieji buvo sukurti kiek vėliau – 3500 metų prieš Kristų. Šių instrumentų sukūrimas ir buvo pradžia profesionaliai muzikai.

Dainuoti gali kiekvienas

 Nors dabar muziką dažniausiai kuria ir viešai atlieka tik profesionalai, tačiau  nepaisant to – grojimas muzikos instrumentais ar dainavimas yra menas, kurį gali įvaldyti bene kiekvienas, tereikia pastangų. Net jei galvojate, kad nesate pakankamai muzikalūs, nejaučiate ritmo, kad negalėtumėte nei kurti muzikos nei jos atlikti – jūs greičiausiai klystate. Muzika mūsų kraujyje, ji užkoduota  genuose. Kiekvienas žmogus gali tapti muzikantu ar dainininku, tereikia ugdyti įgimtus gebėjimus. Ekspertų teigimu, visi žmonės gali dainuoti gerai, tai tik priklauso nuo to, kiek daug  treniruojamas balsas. Kuo daugiau sportuojame – tuo tvirtesnį kūną turime. Lygiai tas pats yra ir su dainavimu. Žinoma, kai kurie žmonės gerų rezultatų muzikos srityje pasiekia itin greitai ir taip nutinka būtent dėl to, kad vieni iš mūsų turi geresnius fizinius duomenis dainavimui. Tą gali nulemti balso stygų ir gerklų struktūra bei netgi kaukolės dydis. Bet vis dėlto žmogus, net ir neturėdamas šių ypatingų fizinių savybių turi galimybę išmokti dainuoti gerai. Tai yra ne kas kita, kaip tik įrodymas visiems gerai žinomos frazės, jog jei tik panorėsi, viskas bus įmanoma. Ir net jei netrokštate lipti ant scenos, sulaukti galingų aplodismentų, kurie skamba norint pagerbti jūsų dainavimo gabumas, jūs vis tiek neturėtumėte būti abejingi muzika, kadangi ji turi ypatingą poveikį.

Kokia muzikos nauda?

 Psichologai vieningai tvirtina, kad muzika žmogui neabejotinai teikia didelę naudą, gerina psichologinės ir net fizinės sveikatos būklę.  Egzistuoja  specialus gydymo metodas – muzikos terapija, kurio pagrindas padėti žmogui pajusti psichologinį ar emocinį palengvėjimą. Ši terapija daugeliui žmonių visame pasaulyje  padeda įveikti protinį pervargimą, neurozę bei kai kurias psichosomatines ligas. Specialiais tyrimais įrodyta, kad pacientai, kurie po sunkių operacijų klausėsi raminančios muzikos, suvartodavo dvigubai mažesnę nuskausminamųjų vaistų dozę. Muzikos terapiją gali taikyti tik reikiamo išsilavinimo specialistas, parenkantis kūrinius pagal terapijos tikslus. Tačiau kiekvienas žmogus jaučia , kokios muzikos jam reikia, ko trokšta jo siela: nusiraminti ir atsipalaiduoti ar atvirkščiai – susikaupti darbui. Tad norint pasijusti geriau – speciali muzikos terapija nebūtina. Tereikia klausytis ir mėgautis muzika, kuri pildo mūsų norus. Atpalaiduoja, įkvepia, jaudina, pravirkdo ar linksmina.  Muzika gali pagerinti mūsų atmintį, palengvinti virškinimo procesą, koordinaciją, sumažinti kraujospūdį. Klausydami muzikos mes formuojame savo intelektą. Protinę veiklą labiausiai  gerina klasikinė muzika, o grojimas muzikos instrumentu skatina protą vystytis sparčiau, taip pat greitina mokymosi procesus. 

Muzika buvo, yra ir bus reikalinga žmogui. Ieškoti muzikos ir ją atrasti bei mėgautis – intuityvu, tarsi dangaus siųsta malonė. Ir kaip garsiausias Lietuvos kompozitorius – Mikalojus Konstantinas Čiurlionis kartą pasakė: „Muzika – tai Dievo pasiuntinys, atsiųstas judinti švelniausias ir geriausias mūsų sielos stygas, raminti širdis, suvargusias gyvenimo rūpesčiuose, guiti iš jų melus, nedorybes, pavydus, neapykantas.“ Tad klausykimės muzikos, grokime, dainuokime, šokime pagal muzika, nes tai bene geriausia, ką žmogui  davė ir ką jis sugebėjo atrasti.