Skip to content

Gyvenimas prie televizoriaus

Žiūriu aną dieną „vienos televizijos“ (televizijos ir radijo, trumpiau TR) žinias. Pasakoja man ta televizija, kad seimūnai nori sau algas pasididinti, tiksliau, ne sau, siūlo didesnes algas tik nuo kitos kadencijos mokėti. Tuojau pat, kaip ta televizija pratusi, pasiklausiama „liaudies nuomonės“.

„Liaudis“ suvargusios moterėlės asmenyje pareiškia, kad seimūnams reikia tokias algas, „kaip paprastiems žmonėms“, mokėti.

Manančių, kad seimūnams reikėtų vos ne minimumą mokėti, pas mus užtenka. Suprantančių, kad Seime turėtų sėdėti ne virėjos, kurioms pusantro tūkstančio eurų atlyginimas – svajonių viršūnė, gerokai mažiau. Gal todėl Seime tiek nedaug talentingų žmonių. Ne, protingų pakanka, bet talentingų – tokius suskaičiuoti gal ir pirštų pakaktų.

Virėja, pasėdėjusi Seime, grįžta dirbti virėja. Arba kokiu juokdariu, kaip iš anos kadencijos Seimo išėjusi Arūno Valinsko komanda. Manau, nedaug tokių, kurie po Seimo darbdavių būtų kviečiami į gerai apmokamas pareigas. Tų, kurie Seime sėdėdami kitų verslo reikalus tvarkė ir paskui kaip atlyginimą darbą savo proteguotoje įmonėje gavo, skaičiuoti nederėtų. Kaip ir visokių liberastų, kurie į Seimą kyšių susirinkti eina.

Žmonės, uždirbantys keletą ar keliolika kartų daugiau negu seimūnai, į Seimą nesiveržia. Apie verslininkus, kurie į Seimą išrinkti esą atsisako verslo, nešneku: pasakėlės apie verslo atsisakymą skirtos virėjoms. Veržiasi ubagai, užtat ir turime ubagų lygio valstybę, kurioje svajonių viršūnė – dešimčia eurų padidintas minimumas.

Gal klystu, bet „tos TR“ žinios mane taip nuteikė. Būtų gražu, jeigu per televiziją protingi žmonės savo nuomonę išsakytų. Bet per žinias paprasčiau „liaudies nuomonę“ paleisti. Esą objektyviau.

Beje, gal atkreipėte dėmesį, kad kiekvieną kartą, kai apie kokį sukčių pasakojama, baigiama sakiniu: „ponas savo kaltę neigia“. Rodos, kam laiką gaišinti, kas prisipažins, kyšį paėmęs ar dar ką nors padaręs. Viskas vardan „durno“ niekam nereikalingo objektyvumo.

Jeigu jau apie objektyvumą pradėjau, tai dar apie tą pačią TR pašnekėsiu. Nors šiaip žinantys žmonės sako: bala nematė tos TR, niekas tame komunistų lizde nesikeičia, kur daugiau matei valstybinę įstaigą, kurios girtas vadas būtų nuo žurnalistų skydinėje slapstęsis ir po to posto neprarastų.

Įdomus toje TR objektyvumas. Štai rugsėjo 4 d. (senai tai buvo, sutinku, bet vis dėlto) eismo įvykiuose buvo sužeisti trys vaikai. Tos TR radijas to nepastebėjo, užtat pranešė, kad apvirtus kariuomenės mašinai, buvo sužeisti du kariai. Toks įvykis kai kam toje TR buvo svarbesnis todėl, kad jis parodo, koks pavojingas į kariuomenę paimtų Lietuvos vaikinų gyvenimas, ir gal net tos kariuomenės visai nereikėtų…

Praėjusį mėnesį kokią savaitę tos TR radijas daug laiko skyrė Lietuvos žydų genocido dienai, kuri minima rugsėjo 23 d. Apie Tuskulėnų aukų atminimo dieną, minimą rugsėjo 28 d., negirdėjau nė vieno žodžio. Apskritai, jeigu kas nors suskaičiuotų, kiek eterio laiko skiriama žydų aukų ir kiek lietuvių aukų atminimui, pirmųjų persvara turėtų būti milžiniška.

Nemanau, kad žydų aukų prisiminti nereikia. Bet kodėl užmirštami lietuviai? Ar ne todėl, kad tada reikėtų pasakyti, kas dėl to kaltas? Ir jeigu dabar pavyks įtikinti bestuburius, kad dėl žydų žudynių kalti visi lietuviai, tai ar neprasidės įtikinėjimai, kad lietuviai patys lietuvius naikino, ir kokie nors atėjūnai čia niekuo dėti – kaip žydus šaudė ne vokiečiai, o lietuviai, taip ir lietuvius – patys lietuviai, o ne NKVD.

O jeigu dar, neduok TR, prasidės skaičiavimai, kiek kokios tautybės žmonių toje NKVD dirbo, ir paaiškės tai, kas neturi paaiškėti… Nors tai visi žino, bet tai, sakoma, netiesa.

Žiūrėkite RT. Žiūrėkite visas televizijas. Ten jums 24 valandas per parą su visokia pagalba išaiškins, kaip blogai gyvenama Lietuvoje, o laidose apie emigrantus – kaip gera gyventi užsienyje. Lietuvai blogiau – kai kam geriau. 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje