Nepavyko politikams įtikinti Konstitucinio teismo, kad Konstitucija – tai toks dalykas, kurį galima aiškinti ne pagal tai, kas joje parašyta, bet pagal tai, kaip norisi. Net jeigu „taip būtų geriau“ čia ne argumentas.

Na, jeigu tai būtų lietę algas teisėjams, gal ir būtų kas nors išėję, bet dėl dvigubos pilietybės – kam jos reikia?

Politikai aiškina, kad dviguba pilietybė reikalinga todėl, kad priešingu atveju Lietuvoje piliečių nebeliks. Štai jeigu koks Vingių Jonas, šiltai Anglijoje ar Švedijoje įsikūręs, turės dar ir lietuvišką pasą, jis galės ramiau iš tos tolybės ant Lietuvos spjaudyti.

O be lietuviško paso – negalės? Ar jam to paso ne vien ramybei, kad kam nors pasikeitus būtų kur važiuoti, reikia?

Politikai aiškina, jog Lietuvos pilietybę emigrantams reikia palikti, kad jie galėtų dalyvauti Lietuvos gyvenime. O kiek užsienyje gyvenančių lietuvių, tebeturinčių lietuviškus pasus, dalyvauja Lietuvos politiniame gyvenime?

Užsienyje balsavusių 2012 metų Seimo rinkimuose Lietuvos piliečių buvo 13 tūkstančių. Manoma…

Beje, apie šį žodį, kuris ypač gražiai skamba šiais visuotinės apskaitos ir statistikos laikais. Gal Lietuvos politikams pirma reikėtų pasirūpinti, kad jie žinotų, kur jo rinkėjai išvyko (išnyko), ir pasirūpinti, kad geriau būtų gyventi likusiems?

Taigi, manoma, kad užsienyje gyvena apie 0,5 milijono balso teisę turinčių Lietuvos piliečių. Tik kas keturiasdešimtam rūpėjo, kaip gyvens Lietuva, tik kas keturiasdešimtas pajudino savo pasturgalį – atėjo balsuoti.

Išvažiavusiems ir pirmiausia apie kitos valstybės pasą svajojantiems, o tik paskui svarstantiems, kaip Lietuvos pilietybę išsaugoti, ne Lietuvos reikia. Jie ir Lietuvą žada prisiminti tik tada, kai joje gyvenimas pagerės. Jūs, Lietuvoje likusieji, sukurkite mums joje rojų, tada mes grįšime. Kaip sakoma, ant gatavo. Tegul kiti stengiasi.

Dabar politikai ketina „suremti pečius“, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės pavyktų. Geriau jau dėl ko nors kito „pečius suremtų“, bėda tik, kad nemažos dalies partijų pečiai silpni. Belieka politinį solidarumą žodžiais demonstruoti ir įtikinėti tautą, kad dviguba pilietybė reikalinga.

Kodėl ji reikalinga – kol kas įtikinamų argumentų negirdėti. Vienintele priežastimi įvardijama blogėjanti demografinė padėtis. Palauksiu, kol kas nors išaiškins, kaip dviguba pilietybė tą padėtį pagerins, nes dabar šito nesuprantu. Lietuviškus pasus turintys emigrantai vaikų Lietuvoje kažkokiu būdu prigamins?

Tikiuosi, politikai pasirūpins, kad tai būtų išaiškinta iki referendumo, priešingu atveju jis paprasčiausiai neįvyks. Norintys dvigubos pilietybės jau tuo susirūpino, pradėjo šnekėti apie elektroninio balsavimo būtinybę.

Bet girdėję esame, kad toks balsavimas kol kas suteikia daug galimybių įvairioms manipuliacijoms. Jeigu Jungtinės Valstijos, sakoma, per prezidento rinkimus nesugebėjo apsisaugoti nuo „pašalinio poveikio“, tai Lietuvoje būtų nubalsuota taip, kaip kažkam, o ne Lietuvos žmonėms, reikia.

Ne, kam Lietuvos pilietybė tiems, kurie laisvu noru, ne išvežti, kaip kadaise į Sibirą, ne bėgdami, kaip kadaise valtele per Baltijos jūrą, pasirinko ne tik gyvenimą kitur, bet ir kitą pilietybę? Norėjome laisvės – turime laisvę rinktis.