Spalio pabaiga – sudėtingas laikas visiems. Artėjant gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių sisipynimo akimirkai, visi skubame atlikti tai, kas, mūsų manymu, yra svarbiausia. Mūsų pasaulėžiūra diktuoja eigą. Vieni skubame užbaigti visus lauko darbus, idant atvertume vartus ramybės periodui. Kiti tvarko kapinaites ir maldose stengiasi prisiminti kiekvieną buvusį ir išėjusį iš jų gyvenimo…

Visų Šventųjų ir Vėlinių šventės ragina mus susimąstyti apie amžinuosius dalykus. Lankydami savo artimųjų, draugų, giminių kapus, sušildome juos žvakelės liepsna ir savo mintimis. Tai yra vienybės, susitelkimo, rimties ir susikaupimo laikas, vykdant tėvų ir protėvių priesakus saugoti mirusiųjų atminimą. Mintimis ir maldomis pabūname su tais, kurių nebėra šalia. Ir dar geriau suvokiame – kokie brangūs ir svarbūs dar esantieji čia, su mumis, ir kokia neįkainojamai vertinga kiekviena  gyvenimo akimirka. Ar šiandien mes sugebėsime tą žinią perduoti jaunajai kartai?

Vidiškių ir Ignalinos praeitis artimai siejasi su Vidiškių dvaro istorija. Ypatingus pėdsakus Vidiškėse paliko grafai Kamienskiai (Kaminskiai), nusipirkę dvarą iš Marijos Pliaterienės. Jie ne tik pastatė neogotikinę Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią, bet ir kaupė meno ir knygų kolekcijas, tvarkė šeimos archyvą, rūpinosi žemės ūkiu ir parku. Dvaras buvo vadinamas Pšyjazn – draugystės vardu, kuris tikrai atitiko to laiko dvasią. Grafai Kamienskiai paliko mums didelį kultūrinį ir materialinį paveldą, kurio dėka atsirado geležinkelis ir Ignalinos miestas. Jų nuopelnai liks mūsų atmintyje, o mes jiems tegalim atsidėkoti gėlės žiedu, žvakutės liepsnele…

Šių prasmingų intencijų vedini ūkanotą spalio 25 d. Vidiškių gimnazijos 6 klasės mokiniai su klasės auklėtoja Vitalija Medzevičiene tvarkė Rimšėnų kapinėse palaidotų grafų Kamienskių kapus. Grėbė storą lapų apklotą, šlavė takelius ir teritoriją. Šeštokai prisilietė prie gimtojo krašto kultūrinio palikimo, pagerbė mirusiųjų atminimą, pajuto ryšį su protėviais ir istorine praeitimi.

Prieš žengdamas gyvenimo keliu pirmyn, turi žinoti, kaip atsiradai šitame kelyje ir jausti dėkingumą už tai…