Jau daug metų retai nykstančiai meldinei nendrinukei Europoje (taip pat ir Lietuvoje) skiriamos didžiulės lėšos. Vien mūsų šaliai pirmajame etape tam buvo skirta 2 mln. eurų, o antrajame – jau 4 mln. eurų. Šis kuklus, mažas žvirblinių būrio paukštelis, gyvenantis šlapynėse, saugomas septyniose savivaldybėse, taip pat ir Ignalinos bei Visagino. Iš viso saugoma visa buveinių teritorija – apie 400 ha. Europoje perinčių meldinių nendrinukių beaptinkama tik keturiose šalyse.
Šiemet Lietuvoje suskaičiuota 150 giedančių patinėlių (pernai buvo 250). Sumažėjo, nes dėl lietingų orų nebuvo antros patikslintos apskaitos. Vienam projektui maksimali parama skiriama iki 85 tūkst. eurų. Nors pinigai ne mūsų, o iš Europos biudžeto, norimą rezultatą galima pasiekti 5–10 kartų mažesniais finansiniais resursais. Paprasčiausiai, nykstančias rūšis reikia veisti nelaisvėje ir grąžinti jas į buvusias buveines. Kai norima apsaugoti sparčiai nykstančias gyvūnijos rūšis, taip daroma daugelyje šalių. Ir Lietuvoje turime tokių sektinų pavyzdžių su baliniais vėžliais, lašišomis. Vien buveinių išsaugojimu tokio efekto tikrai nebūtų pasiekta.
Kad norimų rezultatų galima pasiekti minimaliomis lėšomis, galiu pateikti pavyzdį iš asmeninės patirties. Prieš kokį dešimtį metų mano vienas geras bičiulis papasakojo, kad jo saulėgrąžų sklypelį Dūkšto seniūnijoje masiškai puola svilikai. Jis juos baidė ragatkių ,,šūviais“. Sakau, vietoj šovinių (akmenukų) maža bulve apsvaigink ir man gyvą pagauk vieną sviliką, nes jo nebuvau laikęs rankose. Ir siuntinukas su gyvu sviliku maišelyje iš Dūkšto traukiniu atkeliavo į Ignaliną. Svilikas buvo apgyvendintas mano kaimo sodyboje ir iki vėlyvo rudens gana gerai gyveno, tapo jaukiu augintiniu. Vieną kartą kažkas atidarė narvelio dureles ir jis atsidūrė laisvėje. Apsigyveno sodyboje ir, peržiemojęs pavasarį, susirado savo antrąją pusę ir aukštai kleve lizdelyje sėkmingai išvedė 4 jauniklius. Šis pavyzdys rodo, kad labai paprastomis priemonėmis galima pasiekti norimų rezultatų. Juolab, kad konkrečiu atveju sodyboje niekada negyveno svilikai ir sąlygos čia jiems ne per geriausios. Minta jie klevo, uosio, liepos sėklomis, uogų, ypač vyšnių, kauliukais.
Pas mus įprastas reiškinys išeikvoti daug lėšų, o norimo rezultato nepasiekti. Kaltų, tokiais atvejais taip pat nebūna.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!