Redakciją pasiekė nerimo kupinas skambutis. Moteris tiesiog stebėjosi ir guodėsi dėl jų daugiabučių, esančių Aukštaičių gatvėje (Nr. 32 ir 34), kiemų, paverstų purvyno klampyne. „Ryte pasnigo. Parėjau iš poliklinikos ir nustėrau – įeiti į laiptinę galiu tik klampodama per purvyną. Tai kodėl V. Šimonis visą vasarą laukė, o subjurus orams ir pasnigus, ėmė rausti panamėje vamzdynus ir, negana to, tą pačią dieną imtasi renovacijos darbų. Ką jie sau galvoja? Tyčiojasi? Žinau, kad nei aš, nei jūs nieko nepakeisime, tačiau bent jau pasiguosti norėčiau“, – kalbėjo skambinusioji.

Na, išties tuose besijungiančiuose kiemuose vaizdas tiesiog išskirtinai kraupus. Lyg kas sąmoningai iki pat laiptinių būtų buldozeriu nurausęs viršutinį žemės sluoksnį ir palikęs glitų ir tirštą maurą. Pirmas žingsnis ir, kaip vėliau paaiškėjo vienintelis, šio klausimo sprendimo link – pas Valentą Šimonį, UAB „Ignalinos vanduo“ vadovą.

V. Šimonis iškart prisipažino vykdęs darbus, tačiau įvykio aplinkybės – kažkaip net „jaudinančios“.

„Tikrai suprantu gyventojus, nes ir aš labai supykčiau, pamatęs tokį vaizdą kieme. Tačiau viskam yra logiškas paaiškinimas ir aš labai tikiuosi, kad gyventojai pasistengs suprasti, jog mes stengėmės pirmiausia jų labui. Taigi, pirmiausia noriu pasakyti, kad nuo idėjos kažką padaryti iki realių darbų praeina labai daug laiko. Tarkim, sugalvojai nutiesti 10 m vamzdynų. Galėtum tai padaryti per vieną dieną, tačiau šis veiksmas gali užtrukti ir metus, ir dvejus. Skamba juokingai, bet tokia yra tvarka. Reikia padaryti projektą, laukti jo patvirtinimo, tada viešieji pirkimai, tada lėšų skyrimas ir tik tada gali šokti ir padaryti darbus. Visą šitą laiką tu esi priklausomas nuo begalės biurokratinių niuansų ir nieko negali padaryti. Na, beveik nieko. Šiuo atveju, manau,, mes padarėme net ir labai gerai. Buvo projektas sutvarkyti šių dviejų daugiabučių kiemus ir įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, taip pat pakeisti pagrindines vandens ir nuotekų trasas kiemuose ir paties namo renovacija. Visi šie projektai vyko pagal atskirus projektus, nes vienos programos finansuoja vienus darbus, kitos – kitus. Suderinti tai – katorgiškas ir beveik neįmanomas darbas. Tačiau mums šįkart pasisekė. Pagal darbų eigą rudenį UAB „Meleksas“ turėjo baigti projektą ir naujai išasfaltuoti kiemus, aikšteles ir įrengti šaligatvius. O pavasarį mes turėjome pagal projektą keisti naujus vamzdynus. Tai reiškia, vėl išgriauti ką tik paklotus šaligatvius ir kiemus. O tada vėl juos kloti. Prirašėme daugybę raštų, numynėme takus į ministeriją, prašydami pusmečiu „paskubinti“ mūsų projektą ir leisti dabar, prieš išasfaltuojant kiemus, pakloti naujas vandens ir nuotekų trasas. Manau, tai – vienos sėkmingesnių derybų. Nors, gyventojai turi šiokių tokių laikinų nepatogumų“, – sako V. Šimonis.

Skamba gana džiugiai. Kas dėl renovacijų, tai ir čia tas pats. Metų metus vyksta dokumentų keliavimas ir vartymas, o esminiam darbui – pačiai renovacijai – paliekama „paskutinė naktis“.

Moralas

Šioje istorijoje, kaip ir daugelyje mus pasiekiančių nuogąstavimų, problema – informacijos stoka ir administratoriaus pareigų neatlikimas. Jei namų administratorius, t. y. Ignalinos butų ūkis atliktų tai, kas jiems priklauso ir laiku ir apie viską sistemingai informuotų gyventojus – tokių bereikalingų nepasitenkinimo ir pykčio proveržių  nebūtų.

Autorės nuotr.