Skip to content

Koks tas margaspalvis mūsų rūbas?

MI informacija

Naujojo Daugėliškio biblioteka kartu su N. Daugėliškio kaimo seklyčia surengė edukacinę, nuotaikingą ir melodingą popietę „Margaspalvis mūsų rūbas“, skirtą Tautinio kostiumo metams paminėti. Organizatoriai šiuo renginiu siekė populiarinti tautinį kostiumą, kaip lietuvybės simbolio įprasminimą valstybinėse ir bendruomeninėse šventėse.

Renginys prasidėjo mūsų krašto tarme atliekama liaudies daina „Unksti rytelį“. Ją atliko N. Daugėliškio kaimo seklyčios saviveiklininkai, pasipuošę aukštaitiškais tautiniais kostiumais. Galime pasidžiaugti, kad Daugėliškio krašto bendruomenė, dėka rajono savivaldybės bendruomenių rėmimo programos, galėjo įsigyti šiuos autentiškus rūbus, su kuriais galės atstovauti savo kraštą.

Apie tautinio kostiumo atsiradimo istoriją įdomiai pasakojo N Daugėliškio vyresnioji bibliotekininkė Zoja Boguško. Ji, pirmiausiai, ir pristatė aukštaitišką tautinį kostiumą: pademonstravo šiam rūbui būdingus elementus. Pasak bibliotekininkės, tautinis kostiumas pradėtas kurti XIX ir XX a. sandūroje, remiantis žiniomis apie buvusią tikrąją kaimo aprangą, išeiginį valstiečių kostiumą. Puošnūs ir saviti XIX a. kostiumai buvo atkuriami pagal dar išlikusias pavienes jų dalis ir audinius, senų žmonių prisiminimus, senovės aprangos aprašymus bei piešinius. Bibliotekininkė akcentavo, kad tautiniai drabužiai, kaip tautosaka – pasakos, legendos, padavimai, dainos, šokiai , žaidimai – turi senas tradicijas ir yra neatsiejama mūsų tautos kultūros dalis.

Z. Boguško įdomiai pristatė ir kitų Lietuvos etninių regionų – Dzūkijos, Žemaitijos, Suvalkijos ir Mažosios Lietuvos tautinius kostiumus, kurie susideda iš tų pačių pasikartojančių pagrindinių dalių. Moterų – marškinių, dviejų ar daugiau sijonų, prijuostės, liemenės ir apavo. Komplektą skirtingomis progomis papildydavo juostos, karoliai, kaspinai, skaros. Šaltuoju metų laiku prisidėdavo sermėgos, švarkeliai, didžiulės šiltos skaros, raštuotos pirštinės bei riešinės. Vyrų – marškiniai, kelnės, liemenės, sermėgos, auliniai batai, skrybėlės, juostos, kaklaskarės. Skyrėsi tik drabužių sukirpimas, spalvos, ornamentai, atskiros detalės, papuošalai, nes kiekvienas kraštas laikėsi savo mados.

Į bibliotekininkės pasakojimą gražiai įsipynė lietuvių liaudies dainos, atliekamos Aldonos Jankauskienės, Valentinos Blažienės ir Rolando Česlioko. Didelio susidomėjimo sulaukė čia pat seklyčioje eksponuojama spalvinga spaudinių paroda „Aukštaičių tautinis kostiumas“.

Pasak bibliotekininkės, šią parodą parengė Ignalinos savivaldybės viešoji biblioteka ir ji „keliauja“  po bibliotekos kaimo filialus. Po įdomaus tautinio kostiumo pristatymo, laisvalaikio organizatorė A. Jankauskienė visus pakvietė į ratelį prisiminti gerai žinomą šokį „Esu dailiai išmokyta“. Ir jauni, ir pagyvenę „audėme“ savo bendruomenės rūbą. Buvo smagu.

Autorės nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje