„Vieniši tampame ne tada, kai neturime artimųjų, o tada, kai negalime savimi pasirūpinti. Ir vienintelė laimė matyti laimingus kitus, nesijausti našta ar skauduliu… Mes sukūrėme jaukius šiltus namus Jums – mūsų brangūs tėvai, seneliai ir artimi žmonės. Mes tikime, kad Jūs  tikrai atrasite svarbiausią jausmą savo širdies gilumoje – sielos ramybę. Mes žinome – kartu mes tikrai dar augsime ir šypsosimės. Mes laukiame, nes mūsų širdys kupinos gerumo, atjautos ir pagarbos. Mes mylime, nes žmogui gera būti tik meilėje…“, – teigia Adutiškio reabilitacijos ir slaugos centro vadovas Žydrūnas Eimutis.

Iškilminga šventė

Lapkričio 16 d. Adutiškio miestelyje, kaip sakė Šarūnas Birutis, ten, kur prasideda Lietuva, o ne pasaulio pakraštyje, kaip sako dauguma mūsų, veiklą pradėjo, manau, prestižiškiausi vienišų žmonių namai. Šiuose aukščiausio lygio viešbučio reikalavimus atitinkantys namai priima įvairaus amžiaus žmones, nebegalinčius gyventi savarankiškai. Apie šių namų ypatingumą byloja kiekviena detalė: pradedant budėtoju (liokajumi) prie įėjimo, išplanavimu, apstatymu, jėgą ir stabilumą bylojančiais masyviais natūralių medžiagų baldais, didžiule biblioteka, meno kūriniais, šiuolaikiškomis technologijomis ir nepaprastai žavia, inteligentiška savininkų šeima.

Apžiūrėti ir pasveikinti šeimininkų, pradėjusių Adutiškio krašto atgaivinimo planą, atvyko daugybė svečių, gerokai per 200. Grojant jungtinei Adutiškio ir Mielagėnų muzikantų kapelai, svečiai apžiūrėjo patalpas. Adutiškio Švč. M. Marijos Škaplierinės parapijos kunigas Vytautas Pūkas pašventino patalpas ir palaimino visus susirinkusius.

Pirmieji sveikinimo žodį Švenčionių rajono valdžios atstovai, kartu su Žydrūnu Eimučiu ir jo dukromis perkirpę simbolinę atidarymo juostą. Paskui prisijungė ir VSAT Ignalinos rinktinės Adutiškio užkardos komanda. Ž. Eimutis padėkojo pareigūnams už šimtaprocentinį saugumą šiose apylinkėse ir atsiprašė dėl ateityje galimų aktyvių senelių išvykų į gamtą pasienio zonoje. Garantuotas saugumas, matyt, viena iš daugelio priežasčių, kodėl pasirinktas Adutiškis, o ne, tarkim, vidurys Lietuvos. Su dovanomis taip pat atvyko Švenčionių PK komanda, vietos verslininkai, Sodros darbuotojai, Šarūnas Birutis su žmona, Ignalinos kredito unijos vadovė Violeta Čeponienė, kiti svečiai. Artimus kaimynus pasveikino ir Mielagėnų globos namų kolektyvas, Didžiasalio vaikų globos namų atstovai, Didžiasalio seniūnas Antanas Pauliukėnas bei Kaimo reikalų ir socialinės paramos vedėjo pavaduotoja Irena Matešienė.

Po oficialių kalbų visi grupelėmis šnekučiavosi vaišindamiesi užkandžiais ir proginiu tortu.

Nuo idėjos iki rezultato

Žydrūnas – savo versle jau 16 metų dirbantis vilnietis. „Nesu pinigų vergas, vertinu tikras gyvenimo vertybes, vertinu gerus, sąžiningus žmones, kūrybą ir meną. Nesvarbu ar tai būtų statomas namas, ar lipdoma skulptūra. Šis projektas prasidėjo 2013 m. pavasarį. Tuo metu buvau gerokai prislėgtas dėl asmeninių problemų, nesklandumų ir sunkumų versle, todėl vienas draugas, gyvenantis Ispanijoje, pasiūlė  kartu su juo automobiliu vykti pas jį prasiblaškyti. Keliaujant, turėjau pusdienį laisvo laiko Krokuvoje. Bevaikštinėjant po jos senamiestį, aptikau nuostabaus grožio bažnyčią ir nutariau ten praleisti valandėlę. Tuomet, žiūrėdamas į nuostabų bažnyčios altorių ir jame esantį Kristaus paveikslą, man tiesiog nušvito mintis, kad privalau įkurti senelių namus. Supratau, kad užsibrėžiau sau labai gražų ir didelį bei prasmingą tikslą.

Tuomet bažnyčioje gimusi idėja įstrigo mintyse, tačiau gyvenimas ėjo toliau. Mintys apie tuos senelių namus sugrįždavo su vis didesniu užsidegimu ir vienu metu aš pajaučiau, jog atėjo tinkamas metas tai bandyti realizuoti. Lietuvoje verslas sekėsi pakankamai gerai, todėl pradėjau dairytis, kur būtų galima rasti tinkamą vietą senelių namams įsteigti. Nutariau ieškoti apleistų pastatų, kadangi žinojau, jog nuo nulio pradėti statyti gali būti per sunku. Tuomet, praėjus metams nuo idėjos užgimimo, 2014 m. kovą atsirado galimybė įgyvendinti idėją. Radau skelbimą apie Adutiškio miestelyje labai įtartinai pigiai parduodamą didelį apleistą pastatą. Nutariau surizikuoti. Pasirodo, viena įmonė nusprendė, jog tas pastatas jiems nebereikalingas ir reikia juo tiesiog atsikratyti. Tuo metu buvau užsienyje ir dar būdamas ten sumokėjau už tą pastatą avansą. Skubiai grįžau į Lietuvą apžiūrėti pirkinio, pastatas paliko gerą įspūdį, nebuvo sugriuvęs, buvo tinkamas restauruoti, tobulai atitiko mano įsivaizduojamų senelių namų koncepciją. Kadangi aktyviai užsiimu statybų verslu ir esu sukaupęs didelę patirtį šioje srityje, puikiai suvokiau, ką reikia daryti, nuo ko pradėti.

Mano močiutė 8 metai prieš savo mirtį gyveno pas mano mamą, pas mamos brolį. Kadangi ji sunkiai sirgo, sunkiai vaikščiojo tai buvo gana didelė našta. Našta ne kiek globojusiems žmonėms, kiek pačiam žmogui, kadangi nebuvo sąlygų profesionaliai ir specializuotai ją prižiūrėti. Tikiu, jog su panašiomis aplinkybėmis ir sunkumais susiduria nemaža dalis žmonių.

Suprantame, kad ypač senelių namai bus reikalingi emigrantams, kurie negalės tiesiogiai rūpintis Lietuvoje likusiais savo garbaus amžiaus šeimos nariais. Sieksime, kad centro prototipas nebūtų artimas ar panašus į ligoninės aplinką, o atitiktų 4 žvaigždučių viešbutį. Sudarysime sąlygas, jog artimieji galėtų aktyviai domėtis, kaip sekasi jų artimiesiems: viešosios erdvės, nepažeidžiant asmens privatumo įstatymo principų, bus filmuojamos ir artimieji galės savo šeimos narius stebėti savo kompiuteryje ar telefone. Įdiegsime naujausią ir šiuolaikišką įrangą, kuri padės artimiesiems žinoti, ką veikia ir kaip jaučiasi jų šeimos narys. Norime, kad visi būtų ramūs ir laimingi“, – sako Žydrūnas.

Ką gi, kiekvieno teisė rinktis, kaip, su kuo ir kur jis nori gyventi.

Besidomintiems gyvenimu Adutiškio reabilitacijos ir slaugos centre, galima kreiptis:
Tel. 8 601 00060  (skambinti 10–18 val. Lietuvos laiku), 
 el. paštas: padesiuseneliams@gmail.com.
Registracijos klausimai, buhalterija, sutartys ir kiti techniniai klausimai tel. 8 679 95050.  
www.seneliu-namai.lt 

Autorės nuotr.