Aplinkosaugininkai akylai stebi svetimžemių (invazinių gyvūnų ir augalų, grybų) plitimą mūsų krašte. Lietuvoje yra 60 rūšių invazinių gyvūnų ir 548 rūšių svetimžemių augalų, iš kurių 19 yra invazinės ir dar 67 rūšys potencialiai galimos. Kasmet papildomas sąrašas, kurie mūsų aplinkoje yra nepageidautini. Kažkaip iškreiptai suprantama, esą tik ateivės rūšys kenkia, o savos  tarsi nekaltos. Visi žinome, ką bebrai pridarė, net ūdros dar taip neseniai buvusios labai globojamos, jau ruošiamos išbraukti iš Lietuvos Raudonosios knygos, nes jų populiacija sparčiai auga dėl masiškai sodybose įrengiamų tvenkinių, kur auginamos žuvys. Nesinori kartotis, kaip mums kenkia išplitę Sosnovskio barščiai, rainuotieji ir žymėtieji vėžiai, kormoranai, apie kurios be skaičiaus straipsnių prirašyta.

Dabar kai kurie aplinkosaugininkai labai sunerimę, kad mūsų krašto gyvūniją sunaikins keletas dešimčių šakalų ir panašus skaičius meškėnų. Šakalai pirmą kartą Lietuvoje pastebėti 2014 m., kurie į Baltijos šalis, manoma, atkeliavo iš Ukrainos. Šie šuninių šeimos žvėrys truputį didesni už lapę, minta graužikais, maita, įvairiais smulkiais gyviais, nevengia ir augalinio maisto, yra gamtos sanitarai, jauniklius veda urvuose (nuo 1 iki 9). Serga, platina tas pačias šuninių žvėrių ligas – pasiutligę, marą. Gyvena iki 12–14 metų. Mokslininkai teigia, kad šakalai yra kai kurių naminių šunų veislių pradininkai, gali kryžmintis su vilkais.

Kitas gyvūnas, sukėlęs daug ginčų visuomenėje – meškėnų atsiradimas natūralioje gamtoje. Pirmi meškėnai pastebėti 2012 m. Rokiškio r., bet labiausiai jiems patiko įsikurti Neringoje. Tai meškėninių šeimos gana simpatiškas žvėrelis iš Š. Amerikos, panašus į mangutą, bet visai ne giminingas jam. Sveria iki 9 kg. Atveda  3–7 jauniklius. Minta gyvuliniu ir augaliniu maistu, ėda viską, ką randa ant žemės ir medžiuose. Labiausiai jis „kariamas“, kad puikiai laipioja medžiais ir gali labai pakenkti uoksuose gyvenantiems gyvūnams. Buvęs labai populiarus kailinis ir kaip jaukus, vos ne naminis žvėrelis, tapo visai nepageidautinu invaziniu objektu. Nepaminėjau fakto – prieš ėsdamas maistą jis stengiasi jį nuplauti, laikosi „higienos“ reikalavimų.

Nemanau, kad mūsų krašte keletas dešimčių meškėnų ir šakalų padarytų didžiulės žalos šalies faunai. Kiek pridaro žalos valkataujančios katės, be priežiūros bastydamiesi šunys ir, pagaliau, vilkai, tai minėtų gyvūnų padaryta žala gamtai būtų lašas jūroje. Be to, populiacijos reguliacijai turime armiją medžiotojų, kurie galėtų neleisti masiškai išplisti iki rimtos žalos gamtai ir žmogui. Mano supratimu, minėtos dvi egzotinės žinduolių rūšys tikrai galėtų prisidėti prie bioįvairovės mūsų šalyje.