Kad ir kaip bemylėčiau vilkus, iškalbinga rajono statistika verčia suklusti ir galąsti kalavijus (šiuo atveju plunksną). Jau vien dėl to, kad žmonės beviltiškai speičiami į kampą. Nežinia, kurioje vietoje nutrūksta žmonių ryšys su valdininkais, bet kad jo nėra – akivaizdu. Žiūrint iš kaimo varpinės, regis, daroma viskas, kad tik kaimo žmogus negalėtų išgyventi niekaip kitaip, kaip tik „parsiduodamas“ išpampusiems visokio šlamšto tiekėjams (suprask – maisto prekybcentriams) ir pašalpų mokėtojams. Užsiauginti gyvulių nebegali, nes nebeleidžiama, o tuos, kuriuos lyg ir leidžiama auginti, pietums pasitiekia vilkai. O jų, Utenos aplinkos apsaugos departamento Ignalinos agentūros vedėjo Viktoro Ksenzovo teigimu, rajone turime apie 30. Sumedžioti leidžiama 1. Visai neseniai VSAT pasidalijo filmuota medžiaga, kaip pasieniečių takais sliūkina gaujos po 7 vilkus. Ką gali žmogus, norintis sąžiningai išgyventi? Gali stebėti ir nuoširdžiai džiaugtis, kad kol kas tebeguli savo lovoj pats, o ne vilkų gauja.

O buvo taip…

Kažkada, seniai seniai, rajono gyventojai kone kiekvienoje sodyboje augino kiaulaites. Vieni tik savo šeimai ir miestuose gyvenantiems vaikams, o kiti gardžia mėsyte aprūpindavo ir pažįstamus, taip padidindami šeimos biudžetą. Vieną dieną netikėtai įsiveržė AKM (Afrikinis kiaulių maras). Tikras siaubūnas, išguldęs dešimtis šernų. Sako, įsisukęs ir į ūkininkų tvartelius. O tada lyg ir parklupdęs tūkstančius kiaulaičių, gyvenusių Rupinskų kaime įsikūrusioje fermoje. Tik dar ir šiandien tebesklando pasakojimai, kaip naktį prieš didįjį įvykį kažkokie paslaptingi vilkikai zujo ir zujo vienas paskui kitą iš ano kaimo… Kažin kam ruošėsi. O tuo metu ugniagesiu dirbęs vyrukas dar ir dabar nerimauja, kad esą gal jie tą marą po rajoną išnešioję, mat užsidegus palaidotoms, galimai AKM užkrėstoms kiaulėms, ugniagesiai įvykio vietoje dirbo be jokių specialių apsaugų, laisvai važinėjo automobiliais, kai net musei nebuvo leidžiama praskristi iš „užterštos“ zonos nedezinfekuotai… Ech, kas dabar supaisys, kaip ir kas buvo. Ir kas iš tikrųjų yra tas AKM? Juk mes tikime tuo, ką sako veterinarijos specialistai, o jie tiki tuo, kad jiems sako mokslininkai. O mokslininkai sako taip, kaip reikia valdžiai, o valdžia…

Kad ir kaip ten būtų, Rupinskuose (įvykužius VMVT reikalavimus) vėl gyvena kiaulaitės ir joks maras jų nepuola, o štai ūkininkams tokios iškeltos sąlygos neįkandamos, tad net ir sapnuose sapnuoti kiaulaičių nebegali. O apie gardžią naminę mėsą prisimins tik pasakojimuose.

Alternatyva nedžiugina

Maras maru, o gyventi tai juk ir žmogui norisi. Šiokia tokia alternatyva – avys. Jei pasirenki tinkamą veislę – tai net ir gurmanus pamaloninsi rūkytomis avienos dešromis. Tačiau vėl gi – avis net ir ne savo noru, turi dalintis su vilkais. O tiksliau – tenkintis tuo, kas lieka po jų puotos. Tikrai ne visi turi galimybę kasnakt suvaryti bandas avių į tvartus, o rytą vėl išginti. Kita vertus, šį rudenį vieno ūkininko dešimtis avių vilkai išskerdė ūkanotą dieną. Naktimis žmogus šaudydavo iš specialios patrankos, kad juos atbaidytų, ir net nepagalvojo, jog vilkai atsliūkins dienos metą.

Rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos inžinierius Simonas Kajėnas valdo duomenų bazę, kurioje fiksuojami visi, besikreipusiųjų dėl vilkų padarytos žalos atlyginimo atvejai. S. Kajėno teigimu, tokių 2017 m. būta daugiau nei 80 – netekta 80 avių ir 1 telyčaitės. Kai pernai tuo pat metu visoje Lietuvoje buvo papjauta ar sužalota 700 naminių gyvūnų. Akivaizdu, kad skaičiai ženkliai auga. Inžinierius patikino, jog mūsų duomenų bazėje fiksuojami duomenys nėra visiškai tikslūs, kadangi, registruojami tik rastų gyvūnų likučiai. Jei gyvūnas nerastas, jis skaitomas tiesiog dingusiu ir už jį kompensacija nemokama. Be to, nefiksuojami ir kompensacijos nesikreipusiųjų praradimai.

Norėdami pamatyti dar tikslesnę situaciją, kreipėmės į rajono seniūnijas. Ignalinos seniūnijoje fiksuoti 2 atvejai (avys). Vidiškių seniūnijoje papjautos 3 avys, stipriai sužalota veršiuką gynusi karvė ir papjautas šuo. Daugėliškio seniūnijoje „nugvelbta“ ožka ir 24 avys. Tverečiaus seniūnijoje dar vasaros pabaigoje vilkai „sutvarkė“ 6 avis, tačiau ūkininkas, nesitikėdamas jokios pagalbos, net ir nebandė kreiptis dėl kompensacijos. Mielagėnuose vilkai papjovė telyčaitę. Linkmenyse – 4 avis, Ceikiniuose 10 avių išskersta, o dar kelios sužeistos (perkastos gerklės). Didžiausia žala padaryta Kazitiškio seniūnijos ūkininkams – papjautos 52 avys. Tiesa, ten yra net 4 stambiausi avių augintojai rajone, tad kaip ir suprantama, kodėl vilkai pamėgę tas vietas. Didžiasalyje, Rimšėje ir Dūkšte neužfiksuotas nė vienas vilkų sužalotas ar papjautas naminis gyvūnas. Iš viso – 105 aukos.

Kaimo žmonės dėl šernų ir dėl vilkų daromos žalos kaltina medžiotojus. Tačiau ar tikrai medžiotojai dėl to kalti? Ir ar čia nekvepia sąmokslo teorijomis? O kas bus su kitų metų vilkų medžioklės limitu? Apie tai ir apie vykstančią varyminę medžioklę skaitykite kituose MI numeriuose.